BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Vaikų ugdymui sukurta infrastruktūra regionuose įkvepia pokyčiams ir kūrybiškumui

2021 m. gruodžio 6 d. / Centrinė projektų valdymo agentūra

Kuriant prieinamą, efektyvią ir kokybišką švietimo infrastruktūrą regionų miestuose ir miesteliuose, pradedama nuo to, kas labiausiai skauda: apleistų pastatų atnaujinimo ar modernios, veiklai būtinos, įrangos pirkimo. Tačiau, kaip teigia pašnekovai, ne mažiau svarbu, kad įsigyta moderniausia įranga nedūlėtų stalčiuose, o vaikus rinktis jiems mielą veiklą motyvuotų entuziazmo nestokojantys mokytojai.

Rodoma:

Tapo pavyzdžiu kitiems

Įsigytos naujausios ugdymo priemonės, sukurta kūrybiškumą skatinanti ugdymosi aplinka, naujam gyvenimui prikeltos nenaudotos įstaigų patalpos – toks nelengvas, bet prasmingas regionų savivaldybių pasirinktas kelias, kaip į neformalųjį švietimą pritraukti kuo daugiau vaikų, ypač iš atokesnių kampelių.

Kitas savivaldybių žingsnis – kurti kokybišką poilsio ir mokymosi aplinką ne tik miestų, bet ir nedidelėse regionų mokyklose. Vaikai geriausiai mokosi žaisdami, bendraudami, tyrinėdami, o tam yra būtinos kokybiškos erdvės ugdymuisi, judėjimui ir įvairiai laisvalaikio veiklai. Antra vertus, vaikus ugdo tik kūrybiška ir kokybiška aplinka bei tam pritaikyta infrastruktūra. Užaugę tokioje aplinkoje, ją ateityje kurs ir patys – tą jau suvokė ir pavyzdį rodo kai kurios savivaldybės. Štai kažkada tamsios ir slegiančios nedidelės Mickūnų gimnazijos erdvės tapo spalvingomis ir interaktyviomis. Kaip pasakojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vyr. specialistas Miroslavas Prokopovičius, gimnazijos bendruomenė nesyk skundėsi, kad pirmame mokyklos aukšte tamsu, koridoriai per daug siauri.

Architektui kilusi idėja nedidelio miestelio sostinės pašonėje gimnazijai atrodė išties drąsi ir, kaip juokauja pašnekovas, ne itin patikusi statybininkams: išgriauti klases ir koridorių skyrusią sieną bei ją pakeisti stiklo pertvaromis. Šios atriboja erdves, tačiau nepaverčia visiškai uždaromis. Mokyklos pirmasis aukštas, į kurį pirmiausia patenka ir mokyklos bendruomenė, ir svečiai, padalytas į tris dalis: bendrą daugiafunkcę, amatų centro ir jaukias pradinių klasių moksleiviams įrengtas erdves. Vaikams įrengtos laiptų pakopos prisėsti, moduliniai poilsio baldai, interaktyvios grindys. Mažiausiems mokiniams klasėse pastatyti moduliniai baldai, kuriuos jie, kaip panorėję, gali jungti ar keisti jų formas. Gimnazijoje taip pat įrengta chemijos, fizikos ir biologijos laboratorija, kurioje – 3D spausdintuvas ir kita naujausia įranga. Ja mokyklos bendruomenė ypač didžiuojasi. Mokinius traukia ir amatų kampelis bei virtuvė, kurioje visa reikalinga įranga – vaikai ja naudojasi ypač aktyviai. Anot Vilniaus rajono savivaldybės atstovo, mokyklos bendruomenė džiaugiasi pokyčiais mokykloje. Ateityje jų sulauks ir dar kelios rajono gimnazijos.

Pašnekovas pripažįsta: pokyčiai didžiuliai, ir ne tik pastato, daug svarbiau – įsigytos kokybiškam ugdymui būtinos šiuolaikiškos priemonės. Neabejojama, kad edukacinių erdvių modernizavimas ir modernių kūrybiškų erdvių įrengimas ne tik skatins mokinių kūrybiškumą, bet ir pagerins teikiamų ugdymo paslaugų kokybę, o atnaujinta infrastruktūra sudarys patrauklesnes ir kokybiškesnes darbo sąlygas mokytojams. Tą puikiai iliustruoja ir Mickūnų gimnazijos pavyzdys.

Nepasidavė, o šiandien rezultatai džiugina

Marijampolės savivaldybė kartu su Moksleivių kūrybos centru įrodė, jog nei itin apleistos patalpos, nei specialistų stygius ar prarastas pasitikėjimas negali tapti priežastimi nesikeisti. Prieš pradedant projektą, kurio tikslas – atgaivinti neformalųjį švietimą, pasiūlant kuo daugiau ir kuo įvairesnių programų, pakelti jo kokybę ir padaryti jį prieinamu visiems savivaldybės vaikams, Marijampolės moksleivių kūrybos centre mokėsi apie 200 moksleivių, pastaraisiais metais – daugiau kaip 700. Čia jie gali rinktis daugybę veiklų: muzikinį, šokio, dailės ugdymą, turizmą, informacines technologijas, fotografiją, skautų būrelį ir t. t.

Kaip pasakojo Marijampolės moksleivių kūrybos centro direktorė Beata Valungevičienė, iki imantis projekto centras veikė sename apgriuvusiame sovietmečiu statytame pastate, o įrangos praktiškai neturėjo. Kiek mokytojai galėjo nupirkdavo priemonių vaikams, bet to, kas brangu, jie tiesiog neišgalėjo įpirkti. Situaciją vos prieš kelerius metus direktorė vadino tragiška. Projekto investicijos leido ne tik pradėti vykdyti daug naujų programų, kurioms buvo supirkta įranga, bet ir esamų veiklą paversti šiuolaikiška bei patrauklia. Atnaujintas ne tik pastatas, erdvės, baldai, bet, svarbiausia, įsigyta kompiuterinė technika, robotai, multimedijos, vaizdo įranga, fotostudijos įranga, įranga specialiųjų poreikių vaikams, muzikavimo erdvės įranga su profesionaliu įgarsinimu ir apšvietimu, keramikos studija su krosnimis ir kita būtina įranga ir t. t.

Beje, Moksleivių kūrybos centre į veiklas įtraukiami ne tik mažesni vaikai, bet ir jaunuoliai nuo 14 iki 29 metų. Daug dėmesio čia skiriama informacinėms technologijoms, ypač populiaru centre mokytis fotografijos, jos mokosi šešios moksleivių grupės. Per metus, net karantino metu, fotografijos besimokantys moksleiviai surengė keturias parodas, šiuo metu rengia miesto albumą. „Investicijos į įrangą – tikrai vertingos. Informacinių technologijų būreliuose naudojami naujausi robotai, skirti visų amžiaus grupių vaikams“, – pasakojo B. Valungevičienė.

Pedagogai – geriausi ambasadoriai

Projektą iniciavo Marijampolės savivaldybė, svajojusi prikelti centrą. Viena priežasčių – mieste organizuojama daugybė būrelių, tačiau jie dėl kainos prieinami tik daliai vaikų. Moksleivių kūrybos centre neformalusis ugdymas nemokamas arba mokestis simbolinis, tad į būrelius nemokamai gali atvykti moksleivių iš atokiausių kaimelių. Kone labiausiai direktorę džiugina dvigubai išaugęs pedagogų kolektyvas. Vaikus ugdo profesionalai, ekspertai, sukaupę vertingos patirties. Entuziastai, kurie nori dirbti čia. „Labai džiaugiuosi centro mokytojais. Be investicijų ir jų indėlio tiek mokinių, kiek šiuo metu, mes neturėtume. Šiandien vaikai ugdomi pasitelkus technologijas, be jų tu negali nieko padaryti. Mums reikia technologijų, mokslo, reikia visko, kad neformalusis švietimas vyktų. Mūsų pedagogai – yra traukos objektas vaikams. Mokytojui pristatai naują įrangą, matai jo akis, kaip jis žino, ką su ja daryti, tuomet širdis džiaugiasi. Radau žmones, kurie įrangą naudoja, ją reikia vis papildyti. Labai džiugu, kad viskas gyva, tai nėra projektas dėl projekto“, – kalbėjo pašnekovė.

Abiejų ugdymo įstaigų sėkmės istorijos rodo, kad, sprendžiant net ir įsisenėjusias problemas, svarbiausia – noras situaciją keisti ir požiūris, o jau tuomet – sprendimų ir galimybių paieška. Sėkmingai įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis remiami projektai rodo: pokytis didesnis nei tik atnaujintos patalpos ar nupirkta įranga. Sukurta kokybiška švietimo infrastruktūra tampa puikiu įrankiu profesionalių pedagogų rankose, sykiu rimtu pokyčiu ugdant vaikus.

„Integruojanti infrastruktūra“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama suteikti gyventojams daugiau žinių apie Lietuvos regionuose ES fondų lėšomis atnaujintos ar sutvarkytos infrastruktūros teikiamas galimybes ir privalumus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Sausis 2022
Pr An Tr Ke Pe Še Se
27 28 29 30 31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02 03 04 05 06