BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Kokias investicijas planuoti šalies verslui 2021 m. ir vėliau?

2021 m. vasario 25 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra

Šiuo metu vis dar modeliuojami, tačiau artėja nauji priemonių kvietimai, nukreipti į su pandemijos iššūkiais kovojantį verslą. Tokias verslui aktualias naujienas, susijusias su Europos Sąjungos investicijomis, taip pat dabar ir artimiausiu metu verslą pasieksiančiomis nacionalinėmis subsidijomis, pristatė Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), dalyvavusi „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Reshape! Business“.

Rodoma:

Artimiausią pusmetį – naujos priemonės verslui

2020-aisiais paskelbus apie planuojamą priemonę verslui „E-verslo modelis“, ji sudomino didelę dalį šalies verslo sektoriaus atstovų. Konferencijos metu LVPA direktorius Aurimas Želvys minėjo, kad priemonė pakoreguota ir tampa „E-komercijos modelis COVID-19“. Praėjusių metų planai dar modeliuojami ir ruošiamasi priemonių kvietimų skelbimui, į tai šiuo metu susikoncentravusi tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), tiek LVPA.

„Planuojame, kad priemonės „E-komercijos modelis COVID-19“, skirtos padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, galvojančioms apie E-komercijos modelių diegimą savo veikloje, kvietimas bus skelbiamas artimiausiais mėnesiais. Jo vertė – 40 mln. Eur. Siekiama, kad šių projektų metu įmonėms lengviau pavyktų perorientuoti verslo procesus, juos suskaitmeninti ir koncentruotis į klientų savitarnos sprendimus“, – teigė A. Želvys.

Jis pabrėžė, kad be klientų savitarnos sprendimų (e. parduotuvių platformose) tarp šios priemonės finansuojamų veiklų taip pat turėtų atsidurti išteklių valdymo sistemos integravimas į elektroninės prekybos/nuomos platformų sprendimus; gamybos ir paslaugų užsakymų valdymo sprendimai.

Taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ priemonės kvietimą. Priemonės modelis panašus į verslui jau žinomą „Dizainas LT“ priemonę, kai įmonėms padedama kurti originalius produktų sprendimus, orientuotus į produktų ar paslaugų dizainą, kuriuos teiktų vieni iš labiausiai nukentėjusių per pastaruosius pandeminius metus kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektoriuje veikiantys subjektai, tokiu būdu užtikrinant itin reikalingą cirkuliaciją šio sektoriaus viduje, taip pat skatinant verslą naudoti kūrybines paslaugas ir kurti bei diegti dizaino ir rinkodaros inovacijas. Pagrindinis naujos priemonės skirtumas nuo priemonės „Dizainas LT“ – įsipareigojimas bendradarbiauti su KKI sektoriuje veikiančiu subjektu ir tai, kad šia priemone remiamas ne tik netechnologinių inovacijų sukūrimas, bet ir jų diegimas.

Pastaruoju metu LVPA didelius pajėgumus telkia duomenų valdymo ir ekspertinio vertinimo srityse. Prisideda prie šalies institucijų, padedančių teikti subsidijas verslui, kurio apyvartos krito ir kuris susiduria su sunkumais pandemijos metu. Nuo šių metų pradžios įgyvendinama priemonė „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“. Anot A. Želvio, nuo sausio pabaigos į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) kreipėsi beveik 17 tūkst. įmonių. Po patikrinimo LVPA pasiekė daugiau kaip 13 tūkst. paraiškų ir šiuo metu jau yra patvirtinta beveik 10 tūkst. jų. Įmonėms išmokėta 22 mln. Eur siekianti subsidijų suma.

Aiškėja 2021–2027 m. prioritetinės ES investicijų kryptys

Kalbant apie Europos Sąjungos Atsigavimo ir Sanglaudos fondų investicijas, planuojama, kad 2021–2027 m. laikotarpio programavimas galutinai bus baigtas šių metų viduryje, o pirmieji ES investicijų priemonių kvietimai, manytina, turėtų pasirodyti ne anksčiau kaip ateinančių metų pradžioje.

„Prioritetinės ES investicijų kryptys išlieka aiškios, į kurias verslą iki šiol aktyviai skatinome koncentruotis – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų, skaitmenizavimo, žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančios energetikos skatinimo projektai. Labai svarbi dalis yra tarpsektorinės sumanios specializacijos prioritetų atnaujinimas pagal išmoktas pamokas ir pajėgumų gebėjimus“, – pabrėžė A. Želvys.

Jis priminė, kad praėjusiais ES programavimo laikotarpiais stebėtas didelis atotrūkis tarp skirtinguose šalies regionuose investuojančių verslų. Pavyzdžiui, ES investicijos, skirtos MTEP projektams, daugiausiai telkiasi Vilniuje ir Kaune. Šiek tiek plačiau šalies verslą pasiekia į technologijų diegimą, skaitmeninimą nukreiptos investicijos. Neabejojama, kad į tai bus atsižvelgta naujame finansiniame periode, kai Lietuva bus traktuojama kaip du atskirti regionai – Vilniaus ir Vidurio ir vakarų Lietuvos.

Didžiausią LVPA 2014-2020 m. administruojamų priemonių portfelio dalį šiuo metu sudaro MTEP priemonės. Šios krypties projektų sutarčių su LVPA suma siekia daugiau kaip 727 mln. Eur. Tuo metu į technologijų diegimo, taip pat skaitmeninimo projektus investuota daugiau nei 600 mln. Eur. Tarp LVPA administruojamų priemonių taip pat yra skirtos „žaliajai ekonomikai“, energetikai, turizmo plėtrai.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai