BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Sukurti produktai

919 Viso įrašų
iki
Rodyti viską
Sukūrimo data2022-09-23
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Nacionalinės švietimo agentūros parengtas mokomosios medžiagos socialinių įgūdžių modulis „Įsitraukimas į socialinį gyvenimą bei darbinę veiklą“ skirtas - profesinio mokymo įstaigų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo (toliau – SUP), socialiniams įgūdžiams ugdyti.

Modulio tikslas – ugdyti intelekto sutrikimą turinčių 16-21 metų amžiaus mokinių gebėjimą integruotis į socialinį gyvenimą bei darbinę veiklą bei formuoti, bendravimo su kitais žmonėmis mokymosi ir darbo aplinkoje, įgūdžius.  

Modulyje numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui ir mokymosi rezultatams pasiekti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 60 pamokų.  Mokomosios medžiagos modulyje pateikiami detalūs struktūriniai užsiėmimų išplanavimai, veiklos yra susijusios su konkrečiomis pratybų temomis, konkrečių atskirų įgūdžių mokymo, analizės bei modeliavimo, namų užduočių pateikimo ir aptarimo, rekomenduojama papildoma literatūra ir elektroniniai ištekliai. Pateikiami pratimai ir užduotys yra rekomendacinio pobūdžio, mokytojas jas gali keisti ar papildyti kitomis užduotimis, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir turimą patirtį.  

Mokomoji medžiaga padės profesinių įstaigų pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, ugdantiems mokinius turinčius SUP dėl intelekto sutrikimo, efektyviau organizuoti mokymo procesą, ugdyti asmenines, socialines, kultūrines kompetencijas, pilietiškumo pagrindus, formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius.  

Tikimasi, kad parengta mokomoji medžiaga bus įteisinta ir įtraukta į Socialinių įgūdžių ugdymo programos, kuri vykdoma kartu su pritaikytomis profesinio mokymo programomis, turinį. 

Sukūrimo data2022-09-23
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Nacionalinės švietimo agentūros parengtas mokomosios medžiagos socialinių įgūdžių modulis „Bendravimas su kitais žmonėmis mokymosi ir darbo aplinkoje“ skirtas - profesinio mokymo įstaigų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo (toliau – SUP), socialiniams įgūdžiams ugdyti.

Modulio tikslas – ugdyti intelekto sutrikimą turinčių 16-21 metų amžiaus mokinių gebėjimą integruotis į socialinį gyvenimą bei darbinę veiklą bei formuoti, bendravimo su kitais žmonėmis mokymosi ir darbo aplinkoje, įgūdžius.  

Modulyje numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui ir mokymosi rezultatams pasiekti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 60 pamokų.  Mokomosios medžiagos modulyje pateikiami detalūs struktūriniai užsiėmimų išplanavimai, veiklos yra susijusios su konkrečiomis pratybų temomis, konkrečių atskirų įgūdžių mokymo, analizės bei modeliavimo, namų užduočių pateikimo ir aptarimo, rekomenduojama papildoma literatūra ir elektroniniai ištekliai. Pateikiami pratimai ir užduotys yra rekomendacinio pobūdžio, mokytojas jas gali keisti ar papildyti kitomis užduotimis, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir turimą patirtį.  

Mokomoji medžiaga padės profesinių įstaigų pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, ugdantiems mokinius turinčius SUP dėl intelekto sutrikimo, efektyviau organizuoti mokymo procesą, ugdyti asmenines, socialines, kultūrines kompetencijas, pilietiškumo pagrindus, formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius.  

Tikimasi, kad parengta mokomoji medžiaga bus įteisinta ir įtraukta į Socialinių įgūdžių ugdymo programos, kuri vykdoma kartu su pritaikytomis profesinio mokymo programomis, turinį.  

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Valentina Dagienė, Vaida Masiulionytė-Dagienė. Metodinė medžiaga „Dirbtinis intelektas. Žaidybinės veiklos pradiniam ugdymui“, skirta Vaikystės pedagogikos studijų programos moduliui „Matematinio ir informatinio raštingumo ugdymas: Informatinio mąstymo didaktika“.

Medžiaga siejasi su informatinio mąstymo ugdymo pradinėse klasėse, pateikiamas trumpas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės duomenų raštingumo, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sąvokos.

Dirbtinio intelekto temos patrauklios vaikams, tačiau nelengva supažindinti, reikia ieškoti žaidybinimo metodų. Pateikiama keletas žaidimų, kuriais gilinimąsi į dirbtinį intelektą. Žaidimai išsamiai aprašyti ir pagrįsti.

Pateikti darbo lapai, kuriuos mokytojas gali išspausdinti, sukarpyti ir naudoti klasėje.

Medžiagoje pateikiamas nuorodų sąrašas su komentarais.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Alvida Lozdienė, Valentina Dagienė. Metodinė medžiaga Informacijos šifravimas pradiniam ugdymui“, skirta Vaikystės pedagogikos studijų programos moduliui „Matematinio ir informatinio raštingumo ugdymas: Informatinio mąstymo didaktika“. Tikslinė grupė – būsimi pradinio ugdymo mokytojai.

Medžiaga siejasi su informatikos ir matematikos Bendrosiomis programomis, pateikiamas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės srities sąvokos. Šifravimas arba kriptografija – tai informacijos kodavimas siekiant informaciją įslaptinti. Šifravimas yra abipusis procesas, t. y. susijęs su informacijos užšifravimu ir iššifravimu. Priemonėje nagrinėjami paprasti, pradinių klasių mokiniams suprantami šifrai: raidžių keitimas skaičiais, Cezario, stačiakampis, tinklelio, geležinkelio tvorelės šifrai. Nagrinėjami pavyzdžiai, užduotys pateikiamos su nurodymais ir sprendimais. Nurodomas pagrindinių šaltinių sąrašas.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Valentina Dagienė, Eglė Jasutė. Metodinė medžiaga „Dvejetainiai skaičiai kompiuteryje. Interaktyvūs uždaviniai ir žaidybinės veiklos.“, skirta Vaikystės pedagogikos studijų programos moduliui „Matematinio ir informatinio raštingumo ugdymas: Informatinio mąstymo didaktika“.

Medžiaga siejasi su informatinio mąstymo ugdymo pradinėse klasėse, pateikiamas trumpas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės dvejetainių skaičių sąvokos.

Remiantis svetaine „Computer Science without a computer“ (https://www.csunplugged.org/en/), parengta medžiaga studentams, kuri tinka mokant informatinio mąstymo 3-4 klasėse. Pateikiami žaidimai ir darbo lapai (kortelės).

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Veiklos Fizinė kompiuterija tikslas yra supažindinti pedagogus su fizinės kompiuterijos sąvoka, pagrindiniais jos principais bei padėti pasirengti mokomosioms veikloms šia tema klasėje.

Veikla ugdomi būsimųjų (arba dirbančiųjų) pedagogų duomenų rinkimo ir tvarkymo, automatizavimo, technologijų svarbos visuomenei ir grupinio bendravimo etikos principų išmanymo gebėjimai ir pasirengimas šioms mokomosioms veikloms klasėje, dirbant su 1–8 klasės mokiniais.

Veikloje numatomi ryšiai su informatikos, technologijų bei matematikos Bendrosiomis programomis, pateikiamas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės srities sąvokos. Išsamiai aptariami fizinės kompiuterijos sąvoka ir komponentai, pateikiamos praktinės veiklos mokiniams, darbo lapai. Pagrindiniai elektronikos gaminių komponentai ir veikimo principo supratimas užtvirtinamas pavyzdžiais ir užduotimis imitavimo aplinkoje. Matematinė užduotis reikalauja geometrinių figūrų atpažinimo ir ploto žinių.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Alvida Lozdienė, Valentina Dagienė. Metodinė medžiaga „Veno diagramos“, skirta Vaikystės pedagogikos studijų programos moduliui „Matematinio ir informatinio raštingumo ugdymas: Informatinio mąstymo didaktika“.  Tikslinė grupė – būsimi pradinio ugdymo mokytojai.

Medžiaga siejasi su informatikos ir matematikos Bendrosiomis programomis, pateikiamas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės srities sąvokos.

Medžiagoje vaizdžiai paaiškintas informatinio mąstymo, susieto su loginiu mąstymu, ugdymas, naudojant paprastas Veno diagramas. 10 darbo lapų pateikiami interaktyviai. Užduotys pateikiamos su išsamiai paaiškintais pavyzdžiais arba atsakymai. Pateikiama daug paveikslėlių, užduočių skirtų gabiems mokiniams.

Medžiagoje pateikiamas nuorodų sąrašas su komentarais.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Sigita Turskienė. Metodinė medžiaga „Optimizavimo uždaviniai“, skirta Mokyklos pedagogikos studijų programos moduliui „Informatikos didaktika". Tikslinė grupė – būsimi informatikos mokytojai.

Medžiaga skirta susipažinti su optimizavimo uždavinių sprendimo galimybėmis, modeliavimo pradmenimis. Pateikiami ir išsamiai aptariami įvairūs uždaviniai.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Alvida Lozdienė, Valentina Dagienė. Metodinė medžiaga „Šablonai. Įžanga į šablonų atpažinimą skaitmeninėmis technologijomis“, skirta Vaikystės pedagogikos studijų programos moduliui „Matematinio ir informatinio raštingumo ugdymas: Informatinio mąstymo didaktika“. Tikslinė grupė – būsimi pradinio ugdymo mokytojai.

Medžiaga siejasi su informatikos ir matematikos Bendrosiomis programomis, pateikiamas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės srities sąvokos.

Vienas iš svarbiausių informatinio mąstymo elementų yra šablonų (modelių, dėsningumų) atpažinimas. Darbas skirtas ugdyti gebėjimus tyrinėti šablonus ar jų fragmentus, rasti dėsningumus, gebėti šablonus atpažinti ir pratęsti.

Pateikta 10 darbo lapų 1-2 kl. ir 20 darbo lapų 3-4 klasei.

Medžiagoje pateikiamas nuorodų sąrašas su komentarais.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Alvida Lozdienė, Viktoras Dagys, Valentina Dagienė. Metodinė medžiaga Informacijos šifravimas“, skirta Mokyklos pedagogikos studijų programos moduliui „Informatikos didaktika". Tikslinė grupė – būsimi informatikos mokytojai.

Šifravimas – tai informacijos kodavimas su tikslu tą informaciją įslaptinti. Šifravimas susijęs su informacijos užšifravimu ir iššifravimu.

Priemonėje nagrinėjami populiarūs kvadratų, Cezario, Viženero, geležinkelio tvorelės šifrai; viešojo rakto kriptosistemos. Apibūdinamos kriptosistemos ir Duomenų šifravimo standartas. Nagrinėjami pavyzdžiai, užduotys pateikiamos su nurodymais ir sprendimais. Pateikiamas pagrindinių šaltinių sąrašas.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Veiklos Projektavimo mąstymas tikslas yra supažindinti pedagogus su projektinio mąstymo proceso pagrindiniais principais bei padėti pasirengti mokomosioms veikloms šia tema klasėje.

Veikla ugdomi būsimųjų (arba dirbančiųjų) pedagogų duomenų rinkimo ir tvarkymo, duomenų vaizdavimo piešiniais ir schemomis, projektinių veiklų integruojant įvairų turinį vykdymo, problemų sprendimo, automatizavimo, pristatymo ir grupinio bendravimo etikos principų išmanymo gebėjimai ir pasirengimas šioms mokomosioms veikloms klasėje, dirbant su 1–8 klasės mokiniais.

Veikloje numatomi ryšiai su informatikos Bendrosiomis programomis, pateikiamas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės srities sąvokos. Išsamiai aptariami projektavimo mąstymo etapai ir pateikiamos praktinės veiklos mokiniams, darbo lapai. Įsijautimo etapo samprata iliustruojama empatijos žemėlapio praktine veikla. Problemos apibrėžimo etapas nagrinėjamas pasitelkiant POV sakinį. Prototipavimo etapas iliustruojamas siužetinės lentos pavyzdžiu.  Pateikiami scenarijai galimų prototipų kūrimui siekiant padėti užtvirtinti projektavimo mąstymo žinias.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Šioje dalyje pateikiama trumpa, struktūrizuota informacija. Tekste privaloma nurodyti produkto rengėją, pavadinimą, paskirtį ir tikslinę grupę kuriai skirtas produktas.

 

Alvida Lozdienė, Viktoras Dagys. Metodinė medžiaga „Įvadas į informacijos teoriją“, skirta Mokyklos pedagogikos studijų programos moduliui „Informatikos didaktika". Tikslinė grupė – būsimi informatikos mokytojai.

Medžiagoje glaustai paaiškinamos informacijos teorijos ištakos, pateikiamas istorinis ir dabartinis požiūris į informacijos teoriją, aiškinami pagrindiniai teorijos elementai, sąvokos: entropija, ergodinis procesas, informacijos matavimo vienetai, informacijos kiekis ir jo skaičiavimo formulė, komunikavimo kanalas, Hafmano kodas, informacijos perdavimas ir priėmimas, pateikiami pavyzdžiai, užduotys su nurodymais ir sprendimais. Kai kurioms užduotims yra galimybė jas dėstytojui koreguoti, pertvarkyti, ar dubliuoti keičiant tam tikrus parametrus.

Pateikiamas pagrindinių šaltinių sąrašas.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Veiklos Vaizdų kodavimas tikslas yra supažindinti pedagogus su vaizdų kodavimo ir pateikimo kompiuteriu pagrindiniais principais bei padėti pasirengti mokomosioms veikloms šia tema klasėje.

Veikla ugdomi būsimųjų (arba dirbančiųjų) pedagogų vaizdų (paveikslų) pateikimo kompiuteriuose principų suvokimo, taškinės grafikos vaizdų kodavimo, dvejetainių skaičių ir dvejetainio kodavimo taikymo, vaizdų glaudinimo, spalvų kodavimo gebėjimai ir pasirengimas šioms mokomosioms veikloms klasėje, dirbant su 1–8 klasės mokiniais.

Veikloje numatomi ryšiai su informatikos ir matematikos Bendrosiomis programomis, pateikiamas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės srities sąvokos. Išsamiai aptariamas vaizdų kodavimas skaitmeniniuose įrenginiuose ir pateikiamos praktinės veiklos mokiniams, darbo lapai. Vaizdų glaudinimo paskirtis ir principas iliustruojamas grafinio pranešimo siuntimo praktine veikla. Spalvotų paveikslų kodavimas nagrinėjamas dirbant su interaktyviomis spalvų kodavimo priemonėmis. Vaizdų kodavimo principai papildomai iliustruojami informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ uždaviniais šia tema.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Sukurtos 5 grįžtamojo ryšio metodikos:

  1. Grįžtamojo ryšio apklausos apie studijų dalyką (modulį) ir jo dėstymą vykdymo ir rezultatų pateikimo metodika
  2. Grįžtamojo ryšio apklausos apie bendrųjų universitetinių studijų dalyką (modulį) ir jo dėstymą vykdymo ir rezultatų pateikimo metodika
  3. Baigiamųjų kursų studentų (-čių) apklausos apie studijų programą ir jos įgyvendinimą vykdymo ir rezultatų pateikimo metodika
  4. Gretutinių studijų studentų (-čių) apklausos apie gretutinių studijų programą ir jos įgyvendinimą vykdymo ir rezultatų paskelbimo tvarkos aprašas
  5. Studentų (-čių) apklausos apie 20XX-20XX m. m. rudens / pavasario semestro studijas  vykdymo ir rezultatų pateikimo metodika

Metodikose pateikiama informacija apie tai, kaip ir kada vykdoma apklausa, ko ja klausiama, kaip apibendrinami ir pateikiami rezultatai ir kas yra pagrindiniai šių rezultatų naudotojai. Taip pat, su kiekviena metodika sukurta ir joje pateikiama apklausos anketa, kuri naudojama renkant grįžtamąjį ryšį iš studentų. Šių apklausų rezultatai padeda įvairiems universiteto bendruomenės nariams gerinti studijų kokybę.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Inovatyvios praktikos integravimo į pedagoginių studijų programas planą atliko ekspertų grupė, veikianti pagal 2020 m. spalio 19 d. Vilniaus universiteto Kanclerio įsakymą Nr. (1.90 E) 14900-RPF-362. Parengto plano tikslas, remiantis kompleksiniu mokyklos, kaip organizacijos ir bendruomenės, suvokimu, parengi studentų – būsimųjų mokytojų pedagoginės praktikos mokyklose programą, kurios dėka studentai susipažintų su Bendrojo lavinimo įstaigų tikrove, mokytojo darbo praktiniu turiniu, išmėgintų teorinių žinių praktinio taikymo variacijas bei įgytų būtinų kompetencijų, užtikrinančių sąmoningą ir nuoseklų pedagoginės karjeros mokyklose vystymą. Įgyvendinant planą siekiama, kad  studentai visapusiškai pasirengtų realiai mokytojų profesinei veiklai.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVilniaus universitetas

Pedagoginių studijų programų pasiūlos ir paklausos analizę atliko ekspertų grupė, veikianti pagal 2020 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus universiteto Kanclerio įsakymą Nr. 14900-RPF-210. 2.1.1 poveiklėje sukurtos analizės (p. 3-157) tikslas – pedagogų rengimo programas pagrįsti regiono ir/ar šalies pedagogų poreikio prognoze. Ji yra skirta pedagoginių studijų komitetams, kurie priima sprendimus tobulinant studijų programas. Ji turės išliekamąją reikšmę ir padės tobulinti studijas pagal socialinių dalininkų lūkesčius.

Šioje ataskaitoje taip pat pateikiami 2.3.1 poveiklėje atlikto tyrimo rezultatai. Pedagogų  kompetencijų tobulinimo, mokomųjų dalykų ir pedagoginių specializacijų (modulių) programų poreikio analizė (tyrimas) ir rekomendacijos pateikiamos ataskaitos 3 priede (p. 158-182). Tyrimui atlikti ir duomenims susirinkti 2021 m. vasario mėn. pedagogų apklausai buvo suprojektuotas tyrimo instrumentas ir parengtas tyrimo klausimynas. Klausimyną sudaro 17 (13 uždaro tipo ir 4 atviro tipo) klausimų. 2021 m. kovo mėn. parengtą klausimyną (online) užpildė 340 pedagogų iš įvairių Lietuvos savivaldybių ugdymo institucijų, buvo atliekama pirminė gautų tyrimo duomenų analizė. 2021 m. balandžio-birželio mėnesiais atliktos duomenų analizės pagrindu buvo parengta tyrimo ataskaita.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasLietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengta metodikos „Vaikų ir paauglių adaptacijos ir potrauminio streso sutrikimų prevencijos, diagnostikos ir gydymo algoritmas“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų ir paauglių adaptacijos ir potruminio streso sutrikimų diagnostikos, gydymo ir prevencijos taktiką, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą neribodami kasdienės veiklos. Algoritmas apibrėžia psichinės sveikatos priežiūros specialistų veiksmus teikiant pagalbą vaikams ir paaugliams (toliau – vaikams), sergantiems adaptacijos ir potrauminio streso sutrikimais, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos Australijos modifikaciją TLK-10-AM (toliau – TLK-10-AM) žymimų kodais F43.1, F43.2, ar turinčių padidintą riziką jais susirgti. Šie veiksmai apima rizikos grupei priklausančių ir adaptacijos ar potrauminio streso sutrikimais sergančių vaikų atpažinimą, šių sutrikimų diagnostiką ir gydymą. Algoritme apibrėžiami vaikų adaptacijos ir potrauminio streso sutrikimų ambulatorinio ir stacionarinio, nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo bei prevencijos principai. Metodinis dokumentas skirtas specialistams, pagal kompetenciją teikiantiems vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugas: gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams psichiatrams, vaikų ligų gydytojams, šeimos medicinos gydytojams, medicinos psichologams, psichikos sveikatos slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Tikimasi, kad metodika bus naudojama ir rengiant šių sričių specialistus.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasLietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengta metodikos „Vaikų ir paauglių psichozių prevencijos, diagnostikos ir gydymo algoritmas“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų ir paauglių psichozinių sutrikimų diagnostikos, gydymo ir prevencijos taktiką, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą neribodami kasdienės veiklos.  Algoritmas apibrėžia psichinės sveikatos priežiūros specialistų veiksmus teikiant pagalbą vaikams ir paaugliams (toliau – vaikams), sergantiems psichoziniu sutrikimu, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos Australijos modifikaciją TLK-10-AM (toliau – TLK-10-AM) žymimų kodais F20–F29, ar turinčių padidintą riziką jais susirgti. Šie veiksmai apima rizikos grupei priklausančių ir psichoziniais sutrikimais sergančių vaikų atpažinimą, psichozinių sutrikimų diagnostiką ir gydymą. Algoritme apibrėžiami vaikų psichozinių sutrikimų ambulatorinio ir stacionarinio, nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo bei prevencijos principai. Metodinis dokumentas skirtas specialistams, pagal kompetenciją teikiantiems vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugas: gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams psichiatrams, vaikų ligų gydytojams, šeimos medicinos gydytojams, medicinos psichologams, psichikos sveikatos slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Tikimasi, kad metodika bus naudojama ir rengiant šių sričių specialistus.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasLietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengtos metodikos „Vaikų ir paauglių nerimo sutrikimų prevencijos, diagnostikos ir gydymo algoritmas“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų ir paauglių nerimo sutrikimų diagnostikos, gydymo ir prevencijos taktiką, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą neribodami kasdienės veiklos. Algoritmas apibrėžia psichikos sveikatos priežiūros specialistų veiksmus teikiant pagalbą vaikams ir paaugliams (toliau bendrai – vaikams), sergantiems nerimo sutrikimais, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos Australijos modifikaciją TLK-10-AM (toliau – TLK-10-AM) žymimų kodais F40.0, F40.1, F40.2, F41.0, F41.1, F93.0, F93.1, F94.0, ar turinčių padidintą riziką jais susirgti. Šie veiksmai apima rizikos grupei priklausančių ir nerimo  sutrikimais sergančių vaikų atpažinimą, nerimo sutrikimų diagnostiką ir gydymą. Algoritme apibrėžiami vaikų nerimo sutrikimų ambulatorinio ir stacionarinio, nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo bei prevencijos principai. Metodinis dokumentas skirtas specialistams, pagal kompetenciją teikiantiems vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugas: gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams psichiatrams, vaikų ligų gydytojams, šeimos medicinos gydytojams, medicinos psichologams, psichikos sveikatos slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Tikimasi, kad metodika bus naudojama ir rengiant šių sričių specialistus.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasLietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengta metodikos „Vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų prevencijos, diagnostikos ir gydymo algoritmas“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų diagnostikos, gydymo ir prevencijos taktiką, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą neribodami kasdienės veiklos. Algoritmas apibrėžia psichinės sveikatos priežiūros specialistų veiksmus teikiant pagalbą vaikams ir paaugliams (toliau bendrai – vaikams), sergantiems elgesio sutrikimu, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos Australijos modifikaciją TLK-10-AM (toliau – TLK-10-AM) žymimų kodais F90.1–F92, ar turinčių padidintą riziką juo susirgti. Šie veiksmai apima rizikos grupei priklausančių ir elgesio sutrikimais sergančių vaikų atpažinimą, elgesio sutrikimų diagnostiką ir gydymą. Algoritme apibrėžiami vaikų elgesio sutrikimų ambulatorinio ir stacionarinio, nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo bei prevencijos principai. Metodinis dokumentas skirtas specialistams, pagal kompetenciją teikiantiems vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugas: gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams psichiatrams, vaikų ligų gydytojams, šeimos medicinos gydytojams, medicinos psichologams, psichikos sveikatos slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Tikimasi, kad metodika bus naudojama ir rengiant šių sričių specialistus.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasLietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengta metodikos „Vaikų ir paauglių depresijos ir bipolinio afektinio sutrikimo prevencijos, diagnostikos ir gydymo algoritmas“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų ir paauglių depresijos ir bipolinio afektinio sutrikimo (toliau bendrai – afektinių sutrikimų) diagnostikos, gydymo ir prevencijos taktiką, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą neribodami kasdienės veiklos. Algoritmas apibrėžia psichinės sveikatos priežiūros specialistų veiksmus teikiant pagalbą vaikams ir paaugliams (toliau bendrai – vaikams), sergantiems depresija ar bipoliniu afektiniu sutrikimu (toliau bendrai – afektiniu sutrikimu), pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos Australijos modifikaciją TLK-10-AM (toliau – TLK-10-AM) žymimų kodais F30–F33, ar turinčių padidintą riziką jais susirgti. Šie veiksmai apima rizikos grupei priklausančių ir afektiniais sutrikimais sergančių vaikų atpažinimą, afektinių sutrikimų diagnostiką ir gydymą. Algoritme apibrėžiami vaikų afektinių sutrikimų ambulatorinio ir stacionarinio, nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo bei prevencijos principai. Metodinis dokumentas skirtas specialistams, pagal kompetenciją teikiantiems vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugas: gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams psichiatrams, vaikų ligų gydytojams, šeimos medicinos gydytojams, medicinos psichologams, psichikos sveikatos slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Tikimasi, kad metodika bus naudojama ir rengiant šių sričių specialistus.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVytauto Didžiojo universitetas

Tęstinė dėstytojų mokymų programa „Inovatyvus ir augantis dėstytojas“ yra skirta plėtoti didaktikos, tyrimų ir asmeninius gebėjimus, kad pasiekti dėstymo meistrystės ir tapti inovatyviu dėstytoju, kuriančiu mokymosi patirtį. Programa taip pat atitinka ŠMSM Aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gaires (2020).

Tęstinius mokymus sudaro trys moduliai, apimantys svarbiausius dėstytojo ir tyrėjo darbo aspektus. Kiekviename modulyje yra galimybė gilintis bent į dvi kryptis.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVytauto Didžiojo universitetas

Sukurta dėstytojų profesinio tobulėjimo sistema (platforma), kurios tikslas - vykdyti kompetencijų vystymo veiklas, grįstas moksliniais tyrimais ir inovacijomis, akademiniam ir neakademiniam personalui, įgyvendinant nuoseklią, darbuotojų poreikius atliepiančią kompetencijų vystymo sistemą Universitete. Taip pat palaikyti ir skatinti mokymosi visą gyvenimą principus. Platformos nuoroda: Profesinių kompetencijų vystymo centras (vdu.lt)

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVytauto Didžiojo universitetas

This study deals with the implementation of cognitively challenging tasks for students in science education following professional development interventions for teachers based on the theory of change. These tasks require non-routine behaviors and encourage students to work beyond instructions and accept a high level of responsibility. This study explores how the content of professional development, the duration of professional development, and the extent of the teaching experience of science teachers are associated with the implementation of cognitively challenging science tasks in science education. A secondary data analysis of Trends in International Mathematics and Science Study (TIMSS) 2019 data from three countries (Singapore, Lithuania, and South Africa) was conducted. Ordinal logistic regression (OLR) was used to predict an ordinal dependent variable (the implementation of cognitively challenging science tasks) according to the independent variables (the content of professional development, the duration of professional development, and the extent of the teaching experience of science teachers). The results of the OLR confirmed that the implementation of cognitively challenging tasks is associated with professional development content (improving students’ critical thinking or inquiry skills and science content) and the extent of the teaching experience of science teachers from the selected countries.

Sukūrimo data2022-09-22
VykdytojasVytauto Didžiojo universitetas

Edukologijos tyrimų strategija skirta plėtoti aukšto tarptautinio lygio edukologijos krypties tyrimus. Strategija parengta įvertinant geriausias institucines, nacionalines ir tarptautines praktikas ir patirtis. Ši strategija leis nuosekliai ir sistemiškai plėtoti ir stiprinti edukologijos krypties tyrimus ir taikomojo pobūdžio veiklas, o taip pat vykdyti edukologijos doktorantūros programą. Strategija numato, kad jos įgyvendinimas leis parengti daugiau aukščiausio lygio  publikacijų, kuriose bus pristatomi nacionalinių ir tarptautinių tyrimų radiniai; bus stiprinamas edukologijos doktorantūros programos tarptautiškumas; suformuotos ir stiprinamos tyrėjų grupės, plėtojama mokslo infrastruktūra.