Spausdinti

Naujienos

Gyventojai ir įmonės jau pirmaisiais mėnesiais pajuto euro įvedimo naudą

2015 m. balandžio 10 d.

Nuo euro įvedimo praėjus šimtui dienų šalies gyventojai ir įmonės jau gali finansiškai įvertinti euro įvedimo naudą: atpigusias paskolas, išnykusias valiutos keitimo ir sumažėjusias pervedimų eurais sąnaudas.

„Nors prieš euro įvedimą būta įvairių baimių ir nerimastingų prognozių, pirmieji mėnesiai su naująja valiuta patvirtino – euras pranašauto kainų šuolio nesukėlė, o jo teikiama nauda jau įgauna konkrečią finansinę išraišką“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Teigiamas euro poveikis Lietuvos ūkiui jau dabar jaučiamas per sumažėjusias palūkanų normas, išnykusias valiutos keitimo išlaidas, reikšmingai atpigusius tarptautinius atsiskaitymus, prieigą prie ECB skolinimosi išteklių. Ilguoju laikotarpiu nauda bus jaučiama ir per didesnį užsienio prekybos aktyvumą, palankiai bendroji valiuta veiks ir tiesiogines užsienio investicijas.

Tai sudaro gerą papildomą paskatą ilgalaikiam ūkio bei užimtumo augimui ir suteikia didesnę šalies finansų sistemos apsaugą nuo pastarųjų metų geopolitinių įvykių galimo neigiamo poveikio.

Gerėjantys euro įvedimo lūkesčiai jau pernai reikšmingai padidino šalies kredito reitingus: dvi iš trijų stambiausių tarptautinių reitingo agentūrų (Fitch ir S&P) Lietuvos reitingą padidino nuo vidutinės rizikos lygmens BBB/Baa į aukštesnio patikimumo A– lygmenį su stabilia perspektyva, o trečioji agentūra (Moody`s) nustatė teigiamą Baa1 reitingo perspektyvą. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių atpigusį skolinimąsi tiek gyventojams ir verslui, tiek valstybei.

Bankų paskolų palūkanų normų vidurkis sumažėjo nuo 3,78 proc. (2013 m. gruodžio mėn.) iki 2,90 proc. (2015 m. vasario mėn.), o skirtumas nuo atitinkamo euro zonos vidurkio per tą patį laikotarpį susitraukė nuo 0,80 iki 0,53 proc. p. Ilgalaikių (artimos 10 m. trukmės) Lietuvos skolos vertybinių popierių pajamingumas sumažėjo nuo 3,69 iki 1,20 proc. Jų skirtumas nuo itin saugiais laikomų Vokietijos obligacijų eurais pajamingumo minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 1,89 iki 0,90 proc. p., ir tapo 0,55 proc. p. mažesnis už euro zonos šalių vidurkį, nors dar 2013 m. pabaigoje jis buvo 0,04 proc. p. didesnis.

Bankai ir kiti Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai tarptautinių atsiskaitymų eurais įkainius sumažino iki galiojusių vietinių mokėjimų įkainių. Lietuvos banko vertinimu, vien per 2015 m. pirmąjį ketvirtį dėl to bankų klientai jau sutaupė apie 6 mln. Eur. Dėl išnykusių valiutos keitimo išlaidų nebankinis sektorius, Lietuvos banko vertinimu, 2015 m. sutaupys apie 50 mln. eurų.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas sudarė šalyje veikiančioms kredito įstaigoms galimybę tiesiogiai skolintis iš Eurosistemos. Tai – papildomas šalies kredito įstaigų likvidumo užtikrinimo garantas. Per pirmąsias 100 dienų po euro įvedimo Lietuvoje veikiantys bankai naudojosi dienos ir vienos nakties paskolų už užstatą galimybėmis, taip pat pagrindine (savaitės trukmės) ir ilgalaike (3,5 metų trukmės) refinansavimo operacijomis. Šiuo metu šalyje veikiantys bankai įvairiomis operacijomis iš Eurosistemos per Lietuvos banką yra pasiskolinę apie 350 mln. Eur.

Nors prieš euro įvedimą baimintasi didžiulio kainų šuolio, naujausi duomenys rodo, kad šios baimės buvo perdėtos. Euro poveikis buvo mažas ir – palankiai susiklosčius aplinkybėms – su kaupu nusvertas stiprių kainas mažinančių veiksnių: 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. pradžioje tarptautinėse rinkose smarkiai atpigus naftai, degalų kainos Lietuvoje irgi labai nukrito. Tai lėmė ir viso kainų lygio sumažėjimą. Kainų tendencijos pirmaisiais mėnesiais leidžia manyti, kad dėl euro įvedimo infliacija Lietuvoje padidėjo ne daugiau nei anksčiau eurą įsivedusiose šalyse, t. y. iki 0,2–0,3 proc. p.

Šalies komerciniai bankai ir Lietuvos bankas per pirmąjį ketvirtį nemokamai į eurus pakeitė kiek daugiau nei 2 mlrd. Lt, Lietuvos paštas per pirmus du mėnesius – dar 829 mln. Lt. Į bankomatus šių metų pradžioje įnešta dar beveik 220 mln. Lt. Iš viso atlikta maždaug 720 tūkst. keitimo operacijų. 2015 m. pirmąjį ketvirtį į Lietuvos banko saugyklas grįžo 5 mlrd. Lt, t. y. 43,2 mln. vnt. banknotų ir 209,3 mln. vnt. monetų, kurių svoris – atitinkamai 43 ir 541 tona.

„Grynųjų litų keitimo į eurus procesas vyko ir vyksta sėkmingai, o iškeistų litų kiekis atitiko mūsų prognozes. Iki 2015 m. pabaigos gyventojai dar galės išsikeisti litus komerciniuose bankuose, o vėliau juos neribotą laiką keis Lietuvos bankas“, – sako V. Vasiliauskas.

Balandžio pradžioje rinkoje esančių neiškeistų litų bendra vertė sudarė 767,9 mln. Lt (222,4 mln. Eur), arba maždaug 13 proc. metų pradžioje buvusios vertės – 5,8 mlrd. Lt (1,7 mlrd. Eur). Lietuvos bankas šiuo metu į apyvartą yra išleidęs 1,6 mlrd. Eur.