Spausdinti

Naujienos

84 procentai gyventojų teigia: dvejopas kainų nurodymas įvedant eurą buvo naudingas

2015 m. liepos 9 d.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu 2015 m. birželio mėnesį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko vartotojų tyrimą ir verslo subjektų apklausą, kurių tikslas buvo nustatyti kaip gyventojai ir verslininkai vertina euro įvedimą Lietuvoje. Analogiška apklausa buvo atlikta ir 2014 m. gruodžio mėnesį, euro įvedimo Lietuvoje išvakarėse.

Absoliuti dauguma gyventojų (84 proc.) nurodė, kad kainų nurodymas dviem valiutomis jiems yra naudingas įprantant prie euro. Tai žymiai daugiau nei buvo nurodoma prieš pusę metų (59 proc.). 46 proc. gyventojų norėtų, kad kainos dviem valiutom būtų rašomos iki gruodžio mėnesio, 18 proc. – kad iki liepos, o 36 proc. tai nėra svarbu. Per pusę metų padaugėjo norinčių, kad dvigubos kainos būtų rašomos iki gruodžio - daugumą jų sudaro vyresnio amžiaus gyventojai (63 proc.).

75 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad jiems neteko susidurti su neteisingu kainų perskaičiavimu į litus. Dažniau tai nurodė vyresnio amžiaus žmonės (83 proc.). Su neteisingu kainų perskaičiavimu dažnai susidūrė 10 proc., o dar 14 proc. pažymėjo, kad tokie atvejai reti.

Įvedant eurą pastebėjo kainų pokyčius

Į klausimą ar dažnai tenka pastebėti atvejus, kai dėl euro įvedimo padidėjo kainos, teigiamai atsakė 55 proc. respondentų, 10 proc. daugiau nei prieš pusmetį, 15 proc. - tiek pat kaip ir 2014 m. gruodį - atsakė, kad tokie atvejai reti, o 28 proc. – beveik trečdaliu mažiau nei prieš pusmetį (40 proc.) pažymėjo, kad jiems neteko pastebėti padidėjusių kainų.
Dažniausiai buvo nurodoma, kad pakilo kirpyklų/ grožio salonų paslaugų kainos, tai paminėjo 27 proc. respondentų. 25 proc. nurodė, kad pakilo maisto kainos apskritai. Atskirai pagal produktų grupes buvo nurodoma, kad padidėjo vaisių/ daržovių kainos – 24 proc., mėsos kainos – 20 proc., duonos gaminių kainos – 18 proc., pieno ir jo gaminių kainos – 15 proc.

Tačiau dalies apklaustųjų nuomone įvedus eurą kai kurių prekių ir paslaugų kainos sumažėjo. Maisto produktų kainų mažėjimą nurodė 13 proc., pieno produktų kainų mažėjimą –taip pat 13 proc. gyventojų, o sumažėjusias kuro bei komunalinių paslaugų kainas nurodė atitinkamai 12 proc. ir 9 proc. respondentų.

71 proc. respondentų nuomone svarbiausias euro įvedimo Lietuvoje privalumas yra tai, kad nebereikia keisti pinigų važiuojant į daugelį ES šalių. Kiti privalumai buvo minimi rečiau: pozityvi įtaka ekonomikai – 18 proc., stabili valiuta – 15 proc., pakilo Lietuvos autoritetas pasaulyje – 15 proc. Kaip euro įvedimo trūkumą 73 proc. apklaustųjų nurodė prekių ir paslaugų kainų didėjimą ir lito – vieno iš Lietuvos valstybingumo ženklų - praradimą (60 proc.).

Euro naudą mato ir verslininkai

Dauguma (76 proc.) apklausoje dalyvavusių verslininkų kaip euro įvedimo privalumą irgi nurodė, kad važiuojant į užsienį nebereikės keisti pinigų. Kad euras stabili valiuta nurodė 20 proc., bus pozityvi įtaka Lietuvos ekonomikai – 17 proc., pakils Lietuvos autoritetas pasaulyje – 16 proc. ir tik 19 proc. apklaustųjų nurodė, kad įvedus eurą Lietuvoje naudos jiems nebus.

Apie pusė (52 proc.) apklaustų įmonių nurodė, kad dėl euro įvedimo jos turėjo papildomų išlaidų. Dažniau tą nurodė parduotuvės (63 proc.) ir maitinimo įstaigos (60 proc.), o paslaugų teikėjai mažiau – 41 proc. Dauguma jų (78 proc.)teigė, kad papildomos lėšos buvo skirtos kasos aparatų perprogramavimui bei programų atnaujinimui.

Informacijos apie euro įvedimą pakako

Absoliuti dauguma įmonių atstovų (95 proc.) nurodė, kad jiems pakanka informacijos apie teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su euro įvedimu. 88 proc. verslininkų nurodė, kad teisės aktai ir reikalavimai įvedus eurą yra aiškūs ir suprantami.

Beveik trečdalis (29 proc.) įmonių nurodė, kad jie patys arba įmonių darbuotojai dalyvavo seminaruose, kuriuose buvo aiškinami su euro įvedimu susiję klausimai ir 95 proc. dalyvavusiųjų tie seminarai buvo naudingi. Daugiausia dalyvavusių tokiuose seminaruose buvo iš Telšių (36 proc.), Panevėžio (35 proc.) ir Kauno (34 proc.) apskričių verslo įmonių.

Į klausimą ar euro įvedimas paskatino panašiose įmonėse kelti kainas teigiamai atsakė 30 proc. verslininkų, o 38 proc. verslo įmonių teigė, kad įvedus eurą panašiose į jas įmonėse kainos didinamos nebuvo. Manančių, kad įvedus eurą prekių ir paslaugų kainos didėjo, verslininkų nuomone daugiausia brango maistas (37 proc.) ir kirpyklų bei grožio salonų paslaugos (26 proc.).

2015-2014 m. atliktų patikrinimų ir nustatytų pažeidimų bei gautų skundų ir išnagrinėtų ginčų ataskaita.