Naujienos
2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje įvyko antrasis specialusis Stebėsenos komiteto posėdis, kuriame socialiniai ir ekonominiai partneriai turėjo galimybę giliau susipažinti su preliminariomis planuojamomis ES fondų investicijomis Lietuvoje po 2020 metų.
Posėdyje buvo pristatyti ir aptarti trys iš penkių 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos prioritetai, kurių rėmuose bus stengiamasi kurti Žalesnę, Geriau sujungtą ir Piliečiams artimesnę Lietuvą.
Antrasis prioritetas „Žalesnė Lietuva“ skatins sutelkti mūsų dėmesį į energetinio efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros bei pažangiųjų energijos skirstymo ir kaupimo sprendimų diegimą Lietuvoje. Taip pat, didelis dėmesys bus skiriamas aplinkosauginėms veikloms, kuriomis bus siekiama paskatinti tvarią vandentvarką, žiedinės ekonomikos principų diegimą, biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą bei Lietuvos prisitaikymą prie klimato kaitos keliamų iššūkių.
Trečiuoju prioritetu „Geriau sujungta Lietuva“ bus ne tik siekiama vystyti tvarų, pažangų, saugų ir klimato kaitai atsparų įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą bei įvairiarūšį judumą miestuose, bet koncentruojamasi į transporto sektoriaus įtakos klimato kaitai švelninimą (ŠESD mažinimas, atsinaujinančių energijos išteklių dalies bei geležinkelio tinklo elektrifikacijos didinimas) ir mažataršio judumo skatinimą (alternatyvaus kuro transporto priemonių parko, paskatų sistemos plėtojimas). Taip pat, siekiant pagerinti šalies skaitmeninio junglumo galimybes, bus plėtojamas viešasis itin didelio pralaidumo ryšio tinklas, užtikrinant fizinį ir kibernetinį jo saugumą.
Penktuoju prioritetu „Piliečiams artimesnė Lietuva“ siekiama tvaraus ir integruoto socialinio ir ekonominio regionų vystymosi, įvertinant jų išskirtinumus, pranašumus, potencialą bei teritorijos gyventojų poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas partnerystės, veiksmų koordinavimo ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (,,iš apačios į viršų“) principų taikymui. Prioriteto investicijomis siekiama optimizuoti viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą, užtikrinant jų kokybę ir prieinamumą, gerinti verslo aplinką, nepamirštant išryškinti vietovių patrauklumą bei gyvenimo kokybę lemiančias priemones.
Alternatyvų bankiniam finansavimui Lietuvoje yra, tik jos dar gana fragmentiškos ir neišplėtotos. Tą pajutusi valstybė kurpia planus viena ar kita forma žengti į privačios skolos rinką. Labiausiai tikėtina, kad tą darytų „Invega“, o rinkos dalyviai pasakoja, ko tikėtųsi iš valstybės.
Verslui ir mokslui atsiveria galimybės pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga. Spalio 3 d. atnaujintas ES priemonės „Inopatentas“ kvietimas teikti paraiškas, pagal kurį numatyta skirti daugiau kaip 3 mln. eurų iki 2020 metų. Išradėjai ir dizaino kūrėjai jau kviečiami kreiptis į MITA dėl išlaidų kompensavimo. Priemonė „Inopatentas“ skirta skatinti įmones investuoti į naujų produktų kūrimą, patentuoti išradimus ir registruoti dizainą tarptautiniu mastu.
Daugelis nustemba sužinoję, jog ką tik jų įsigytas elementariausias produktas prekybos centre, gali būti net keliose skirtingose šalyse atlikto darbo rezultatas. Šiandieninės įmonės, besinaudojančios tarptautinės prekybos teikiamais privalumais, gali pradėti kurti produktą savo šalyje, atskiras jo dalis gaminti kitose, o galiausiai surinkti ir patiekti jį rinkai – dar per kitas trečiąsias šalis. Ekonomikoje šis procesas apibrėžiamas sąvoka – Globalios vertės grandinės (angl. Global Value Chain, toliau – GVC). Siekiant suprasti, kaip veikia GVC nepakanka nagrinėti vien tik tradicinius importo ir eksporto santykius – per GVC šalys prekiauja daugiau nei produkcija. GVC tai yra nuolatinis ir geografinių apribojimų nevaržomas procesas, per kurį skirtingos šalys gali išnaudoti savo vietinės rinkos specifiką ir išlaisvinti potencialą tose srityse, kur ji yra geriausia. Per GVC yra vystomas daugiapolis bendradarbiavimas, nuolatos importuoja ar dalinamasi turimomis technologijomis bei žiniomis. Visa tai gali padėti sumažinti galutinio produkto kaštus ir leisti įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitus. Akivaizdu yra tai, konkrečios šalies gaunama nauda priklauso nuo to, kaip jai sėkmingai pavyksta įsitraukti ir atrasti nišą GVC, kurioje ji gali prisidėti prie galutinio produkto sukūrimo rezultato. Lig šiol GVC aktyviai dalyvaujančių šalių patirtis parodė, jog GVC yra galingas produktyvo augimo, darbo vietų kūrimo ir augančio gyvenimo lygio variklis.
Automatizuoti apskaitą siekiantis startuolis „RoboLabs“ pritraukė 200.000 Eur investiciją iš jauno verslo greitintuvo „70ventures”. Investicija bus skirta įsitvirtinti ir plėstis Lietuvos rinkoje. Bet Daivaras Anužis, „RoboLabs“ direktorius ir vienas iš įkūrėjų, užsimena, kad įmonė turi ambicijų ateityje žengti ir į užsienio rinkas. Tam veikiausiai būtų organizuojamas dar vienas lėšų pritraukimo raundas.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) per 2019 m. pirmą pusmetį į Lietuvos verslą investavo 26,52 mln. eurų, o šių investicijų dėka verslo įmonės pritraukė 71,21 mln. eurų privačių lėšų. „Invega“ ir toliau aktyviai padėjo steigtis ir augti mažiems ar vidutiniams verslams, skatino inovatyvių startuolių idėjų įgyvendinimą bei sprendė nepakankamo paskolų užstato problemas.
Spalio 12-13 dienomis “Agrifood DIH Lietuva" kartu su Lietuvos verslo konfederacija organizuoja pirmąjį Lietuvoje Agrotechnologijų hakatoną – hackagrifood.lt! Prognozuojama, kad 2050 m. Žemėje gyvens beveik 10 milijardų žmonių - 3 milijardais daugiau nei yra dabar. Badausime ar ne, priklauso tik nuo tavęs! Inovacijos gali pakeisti pasaulį!
Neseniai 70-ties metų jubiliejų atšventusioje Naujojoje Akmenėje iš tolo šviečia naujas kultūros židinys. Tai – naujose patalpose įsikūrusi moderni Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šiai svajonei įgyvendinti prireikė net dvylikos metų ir beveik 2,9 mln. eurų valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos investicijų.