Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.

Privatumo politika
Spausdinti RSS

Naujienos

Verslo angelai: kaip idėją paversti sėkmės istorija?

2019 m. liepos 26 d. / UAB „Investicijų ir verslo garantijos“

„9 iš 10 startuolių bankrutuoja“, – negailestingą statistiką atskleidė Lietuvos verslo angelų asociacijos vadovė Daiva Jankauskaitė. Akivaizdu, kad siekiant sėkmingai įsitvirtinti rinkoje, būtina ne tik unikali idėja, sunkus darbas ar žinios. Ne ką mažiau reikalingi ir investuotojai, o dar geriau – verslą saugantis angelas. Pašnekovė paaiškino, kad verslo angelas – tai aukštas pajamas uždirbantis privatus asmuo, investuojantis į jaunas inovatyvias įmones. Pasaulyje ši idėja taikoma jau seniai, bet Lietuvoje tai dar visai naujas reiškinys.

Rodoma:

„9 iš 10 startuolių bankrutuoja“, – negailestingą statistiką atskleidė Lietuvos verslo angelų asociacijos vadovė Daiva Jankauskaitė. Akivaizdu, kad siekiant sėkmingai įsitvirtinti rinkoje, būtina ne tik unikali idėja, sunkus darbas ar žinios. Ne ką mažiau reikalingi ir investuotojai, o dar geriau – verslą saugantis angelas. Pašnekovė paaiškino, kad verslo angelas – tai aukštas pajamas uždirbantis privatus asmuo, investuojantis į jaunas inovatyvias įmones. Pasaulyje ši idėja taikoma jau seniai, bet Lietuvoje tai dar visai naujas reiškinys.

Paprašyta paaiškinti, kas slepiasi už intriguojančio verslo angelų pavadinimo, pašnekovė pasakojo: „Verslo angelas – tai aukštas pajamas uždirbantis privatus asmuo, investuojantis į jaunas inovatyvias įmones, kurios turi eksponentinio augimo potencialą. Verslo angelai nuo kitų investuotojų skiriasi tuo, kad yra linkę investuoti ne tik savo pinigus, bet ir sukauptą patirtį bei žinias, kitaip tariant, verslo angelas visuomet stengsis auginti įmonę ir padėti jos savininkams.“

Įkūrė asociaciją

Pasaulyje verslo angelai jau seniai jungiasi į vienijančias asociacijas ar bendruomenes, tačiau Lietuvoje tai naujiena. Anot pašnekovės, verslo angelai kurį laiką veikė pavieniui arba susiburdavo privačių iniciatyvų pastangomis. „Atsižvelgus į tai, kad dažniausiai verslo angelai į įmonę investuoja keliese, būdavo sunku atrasti vieniems kitus bei atlikti grupines investicijas. Tuo tarpu startuoliams būdavo sudėtinga rasti norinčius investuoti“, – kalbėjo D.Jankauskaitė.

„9 iš 10 startuolių bankrutuoja“, – negailestingą statistiką atskleidė Lietuvos verslo angelų asociacijos vadovė Daiva Jankauskaitė. Akivaizdu, kad siekiant sėkmingai įsitvirtinti rinkoje, būtina ne tik unikali idėja, sunkus darbas ar žinios. Ne ką mažiau reikalingi ir investuotojai, o dar geriau – verslą saugantis angelas. Pašnekovė paaiškino, kad verslo angelas – tai aukštas pajamas uždirbantis privatus asmuo, investuojantis į jaunas inovatyvias įmones. Pasaulyje ši idėja taikoma jau seniai, bet Lietuvoje tai dar visai naujas reiškinys.

Anot jos, pernai Lietuvoje įkurta verslo angelų asociacija (LitBAN – Lithuanian Business Angel Network) vienija bendraminčius ir turi tris pagrindines veiklos kryptis: „Pirmoji – verslo angelų bendravimas, kooperacija bei sandorių srauto generavimas. Antroji – dalijimasis investavimo patirtimi, žiniomis, priemonėmis ir investavimo kaštų mažinimas. Trečioji – privačių investuotojų interesų atstovavimas palaikant nuolatinį dialogą su valdžios institucijomis.“ Asociacijos vadovė D.Jankauskaitė pabrėžė, kad vienijančio tinklo atsiradimas yra svarbus ne tik verslo angelams ar startuoliams, bet ir tiems, kurie rūpinasi bendru šalies ekonomikos ar verslo konkurencingumu. „Skatinant investicijas ankstyvojoje stadijoje, – pastebėjo ji, – prisidedama prie inovacijų plėtros šalyje.“

„Būti verslo angelu – tai hobis“

Asociacijos vadovė atviravo, kad į startuolį investuojantys verslo angelai tikisi finansinės naudos, tačiau svarbu ne vien tai – jiems įdomus pats procesas ir siekis kartu su idėjos autoriais statyti jauną verslą ant kojų, padėti jam įsitvirtinti rinkoje. „Tokio pobūdžio investicijos yra labai rizikingos, tad mėgstu sakyti, kad būti verslo angelu – tai hobis. Labai brangus hobis“, – mintimis dalijosi pašnekovė. Klausiama, kokios įmonės gali tikėtis verslo angelų paramos, D.Jankauskaitė paaiškino, kad iš anksto nustatytų sričių nėra. Svarbiausia – originali idėja, komandos patirtis, pasirengimas vystyti verslą ir gebėjimas greitai augti. Įmonės, norinčios pritraukti šiuos investuotojus turi pildyti paraišką ir pereiti LitBAN atrankos procesą. „Įsitikinus, kad paraiška užpildyta teisingai, startuolį įvertina LitBAN vertinimo komisija, kuri balsavimo būdu, kiekvieną mėnesį atrenka 5 geriausius. Šiuos startuolius kviečiame prisistatyti mūsų verslo angelams kasmėnesinių renginių metu“, – su procesu supažindino pašnekovė.

Proga pritraukti užsienio investuotojų

Pasak D.Jankauskaitės, verslo angelas – privatus asmuo ir tik jis pats sprendžia kur, kada ir kiek investuoti, tad jokių formalių apibrėžimų apie tai, kokios įmonės negali pritraukti investicijos, nėra. „Tačiau, – pastebėjo ji, – atsižvelgiant į investicijų rizikingumą bei kitus faktorius, tikėtina, kad verslo angelas neinvestuos į įmonę, kuri nesprendžia visuomenei aktualios problemos bei neturi didelio plėtros potencialo. Jis taip pat neinvestuos į įmonę, kurios įkūrėjai neturi ankstesnės patirties toje srityje, kurioje kuriamas naujas verslas.“

Asociacijos vadovė taip pat pabrėžė, kad LitBAN bendradarbiauja ne tik su privačiais investuotojais, tačiau ir su Lietuvoje veikiančiais akseleratoriais, rizikos kapitalo fondais, Verslo angelų fondu. Taigi, pasak D.Jankauskaitės, LitBAN renginyje prisistatęs startuolis turi galimybę pabendrauti ne tik su privačiais investuotojais, bet ir su mūsų partnerių atstovais.

„Bendradarbiaujame su Estijos, Latvijos, Danijos angelais – startuoliui suteikiame galimybę prisistatyti šių šalių investuotojams“, – pridūrė ji.

„Nors įmonių kūrėjai dažniausiai nusiteikę optimistiškai ir kurdami verslą labai tiki savo idėja, įvairių šaltinių statistika negailestinga: 9 iš 10 startuolių bankrutuoja. Taip nutinka todėl, kad praėjus kuriam laikui po įsikūrimo, startuolis atsiduria vadinamajame mirties slėnyje (angl. Valley of death). Tai stadija, kai verslo kūrimo pradžioje gautų investicijų nebelieka, o pajamos dar negeneruojamos. Verslo angelai, investavę į įmonę ankstyvojoje jos stadijoje, gali padėti ištverti sunkųjį periodą reinvestuodami ar pritraukdami naujų investicijų, kad startuolis galėtų optimizuoti procesus ir verslas nežlugtų“, – paaiškino Lietuvos verslo angelų asociacijos vadovė D.Jankauskaitė.

Nuo idėjos iki tarptautinės rinkos

Vienas iš sėkmingos jungtinės investicijos pavyzdžių – dirbtinio intelekto platforma „Attention Insight“. Verslo angelų tinklas LitBAN ir rizikos kapitalo fondas „Koinvesticinis fondas“ į startuolį investavo po 50 tūkst. eurų, o rizikos kapitalo fondas „Open Circle Capital“ prie investicijos prisidėjo 100 tūkst. eurų.

Paprašyta supažindinti su įmonės veikla, pašnekovė paaiškino: „Attention Insight“ yra dirbtinio intelekto pagrindu veikianti sistema, skirta rinkodaros vadovams, žiniasklaidos kanalams ir reklamos agentūroms, kuri leidžia pažvelgti į dizainą vartotojo akimis ir tinkamai jį įvertinti. Paprasčiau kalbant, ji per mažiau nei minutę parodo kokius objektus vartotojas pastebi, o kuriuos praleidžia. Tai įgyvendinome naudodami „gilaus mokymosi“ (angl. deep learning) technologiją ir akių judesių tyrimų duomenis. Matydamas informaciją klientas gali nuspręsti, kokių permainų reikia, kad tam tikri dizaino elementai būtų pastebėti.“

„Įmonę galima vystyti investuojant tik savo lėšas ir laiką, tačiau procesas vyktų ženkliai lėčiau. Startuoliai privalo augti greitai, o norint tai pasiekti reikia kontaktų, žinių ir, be abejo, žmogiškųjų resursų. Greitis versle labai svarbus faktorius – idėjos gali pasenti, o rinkoje atsirasti panašia veikla užsiimančių įmonių“, – mintimis dalijosi viena iš platformos „Attention Insight“ įkūrėjų Kamilė Jokubaitė.

Paprašyta supažindinti su įmonės veikla, pašnekovė paaiškino: „Attention Insight“ yra dirbtinio intelekto pagrindu veikianti sistema, skirta rinkodaros vadovams, žiniasklaidos kanalams ir reklamos agentūroms, kuri leidžia pažvelgti į dizainą vartotojo akimis ir tinkamai jį įvertinti. Paprasčiau kalbant, ji per mažiau nei minutę parodo kokius objektus vartotojas pastebi, o kuriuos praleidžia. Tai įgyvendinome naudodami „gilaus mokymosi“ (angl. deep learning) technologiją ir akių judesių tyrimų duomenis. Matydamas informaciją klientas gali nuspręsti, kokių permainų reikia, kad tam tikri dizaino elementai būtų pastebėti.“

Svarbiausia – gera idėja

„Anksčiau dirbau skaitmeninės rinkodaros agentūrose. Rinkodaros ekspertai puikia žino, kad dauguma komunikacijos kampanijų turėjo startuoti vakar, todėl sprendimai dėl dizaino ar komunikacijos krypties yra priimami už uždarų durų, neįtraukiant vartotojo ir yra paremti asmenine nuomone. Kadangi esu ekonomistė, pradėjau domėtis galimybėmis kaip į kūrybos procesą galima būtų įtraukti daugiau apibrėžtų metrikų.

Susipažinusi su dabartine „Attention Insight“ technologijų vadove, biofizike Ieva Vaišnoraite-Navikiene, susidomėjau neurorinkodaros tyrimų sritimi, kartu pradėjome dirbti su neurologiniais ir biologiniais sensoriais, kurie leidžia pamatuoti pasąmoninę vartotojų reakciją į kuriamą turinį.

Akių judesių tyrimai tuo metu teikė daugiausiai įžvalgų – jie leidžia suprasti, kaip vartotojo dėmesys pasiskirsto žiūrint į tam tikrą dizainą. Šiuos tyrimus naudoja didžiausi prekių ženklai, tokie kaip „Coca-Cola“ „P&G“, bet dėl laiko ar finansų trūkumo, daliai rinkodaros vadovų jie yra neprieinami. Pradėjome ieškoti būdų, kaip akių judesių tyrimus būtų galima vykdyti greičiau ir paprasčiau, taip ir kilo idėja sukurti algoritmą vartotojo dėmesio prognozavimui“, – paprašyta prisiminti, kaip kilo verslo idėja, kalbėjo K.Jokubaitė.

Pašnekovė atskleidė, kad pernai sėkmingai pasirodžius renginyje „Startup Fair“ verslo vystymasis įgavo pagreitį: „Susipažinome su investuotojais, o sausį įsteigėme įmonę ir išvykome į Vokietijoje vykusią ir didžiausių žiniasklaidos kompanijų remiamą akseleravimo programą „Next Media Accelerator“. Pusmetį dirbome su didžiausiais Vokietijos rinkos žiniasklaidos atstovais ir mažiau negu prieš mėnesį paleidome sistemos pirmąją versiją.“ „Attention Insight“ idėjos autorė pasakojo, kad šiuo metu investicinis įmonės laikotarpis baigėsi ir įvairios Vokietijos žiniasklaidos bei komunikacijos kompanijos jau išbando platformą. „Vasarą skiriame procesų sustygavimui ir toliau sieksime įsitvirtinti Vokietijos ir Šiaurės Europos rinkose“, – planais dalijosi K.Jokubaitė.

„Nors platforma šiuo metu pristatoma Vokietijos rinkai, – atskleidė K.Jokubaitė, – esame atviri ir mielai dirbame bei konsultuojame Lietuvos prekės ženklų rinkodaros vadovus bei reklamos agentūras.“

15min informacija

 

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai