BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Lietuviai sukūrė išmanią apyrankę, kuri gali išgelbėti gyvybes

2020 m. gruodžio 28 d. / Lietuvos mokslo taryba

Lietuviai mokslininkai kūrėjai nesiliauja stebinę pasaulį. Vienas tokių pavyzdžių – projektas „KidneyLife“, skirtas įgalinti patogią nuotolinę galutinės stadijos lėtinės inkstų ligos pacientų stebėseną namuose, kad ūmiai pablogėjus jų sveikatai ir net iškilus pavojui gyvybei, gydymo įstaigos galėtų laiku suteikti jiems reikiamą pagalbą.

Rodoma:

Lietuviai mokslininkai kūrėjai nesiliauja stebinę pasaulį. Vienas tokių pavyzdžių – projektas „KidneyLife“, skirtas įgalinti patogią nuotolinę galutinės stadijos lėtinės inkstų ligos pacientų stebėseną namuose, kad ūmiai pablogėjus jų sveikatai ir net iškilus pavojui gyvybei, gydymo įstaigos galėtų laiku suteikti jiems reikiamą pagalbą. Tokiems pacientams dažnai sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija, todėl laikrodžio tipo apyrankėje integruotais jutikliais galima įvertinti gyvybei pavojingas sveikatos būsenas. Užkirsti kelią staigiai mirčiai dėl gyvybei pavojingų aritmijų gali implantuojami prietaisai, taip pat užtikrinantys ilgalaikę nepertraukiamą aritmijų stebėseną, tačiau jie retai naudojami dėl kainos ir infekcijų rizikos. Reikalingos netrukdančios, ilgalaikio dėvėjimo komfortą užtikrinančios technologijos.

Leidžia prognozuoti ligą

„KidneyLife“ projekte mes siekiame sukurti ir ištirti pacientui netrukdančias gyvybei pavojingų būsenų atpažinimo technologijas, kurios leis įgyti žinias apie aritmijų pasireiškimo dažnį ir jų priežastinį ryšį su elektrolitų svyravimais bei sudarys sąlygas atskiram pacientui prognozuoti ligos eigą, personalizuoti hemodializės procedūrą, įvertinti staigios mirties riziką“, – sako projekto vadovas prof. Vaidotas Marozas. Klinikose pacientą prižiūri daug sudėtingos ir brangios įrangos bei medicinos personalas, o namuose pacientas dažniausiai paliekamas su termometru ar kraujospūdžio matuokliu. „KidneyLife“ projektu siekiame sukurti ir ištirti pacientui netrukdančias neinvazines gyvybei pavojingų būsenų atpažinimo technologijas, kurias pacientas galėtų naudoti ir namuose“, – pasakoja unikalaus projekto vadovas. Būtent tokia yra kuriamoji technologija – tai gana paprastas, patogus naudoti prietaisas, kurį galima dėvėti ilgą laiką nepatiriant jokio diskomforto. Jo pagalba galima analizuoti aritmijų pasireiškimo dažnius ir jų priežastinį ryšį su elektrolitų svyravimais – tokiu būdu sudaromos sąlygos atskiram pacientui prognozuoti ligos eigą, personalizuoti hemodializės procedūrą ir įvertinti staigios mirties riziką. „Projekto metu pateikėme nacionalinio ir tarptautinio patentų paraiškas, sukūrėme ir pagaminome ant riešo dėvimo gyvybei pavojingų būsenų stebėsenos prietaiso prototipą, aprobavome prietaisą Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje. Tada sukūrėme aritmijų įtaką hemodinamikos signalams įvertinantį modelį ir parengėme šio modelio programinę įrangą. Sukūrėme ir ištyrėme inovatyvius biosignalų apdorojimo algoritmus: gyvybei pavojingoms aritmijoms atpažinti, širdies ir kraujagyslių sistemos autonominei funkcijai vertinanti, elektrolitų koncentracijos pokyčiams neinvaziškai stebėti, galiausiai sukūrėme pirminį ambulatorinių duomenų surinkimo informacinės sistemos maketą", – plačiau apie kūrimo eigą pasakoja prof. V. Marozas.

Be jokios abejonės, kiekvienam projektui reikia ne tik žmogiškųjų išteklių, tačiau ir finansų. Pasinaudojant esamomis galimybėmis, tampa viskas įmanoma: šis projektas finansuotas Europos Regioninės plėtros fondo lėšomis. „Tai mums leido projekte įdarbinti gabius, jaunus doktorantus ir magistrantus, ugdyti jų gebėjimus, prisidedant prie multidisciplininio tiriamojo darbo. Jauniesiems tyrėjams atsivėrė galimybės atlikti stažuotes užsienio institucijose, užmegzti ryšius, bendrauti ir semtis patirties iš stiprių mokslinių grupių Lundo bei Saragosos universitetuose“, – įsitikinęs prof. V. Marozas.

Atsiranda technologijos, leidžiančios panaudoti užmirštas įžvalgas

Biomedicininė inžinerija – plati sritis, kuri apjungia žmogaus fiziologijos, gamtos, matematikos, technologijos ir inžinerijos mokslus. „Šioje srityje dirbti pastaruoju metu tampa ypač įdomu. Tai lemia klasikinių mokslų, pavyzdžiui, fizikos, mechanikos, matematikos subrendimas ir pasiekimai bei įgalinančių elektronikos, jutiklių, skaičiavimo technologijų pažanga. Kai kuriuos principus ir metodus fizikai bei matematikai pasiūlė dar 19 ar 20 amžiuose, tačiau tik šiuo metu atsiranda pajėgios technologijos, leidžiančios naudingai panaudoti senas įžvalgas“, – sako prof. V. Marozas.

Pavyzdžiu galėtų būti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi taikymų išaugęs populiarumas. Tai įgalino skaičiavimo prietaisų pajėgumų ir duomenų kiekio beprecendentinis augimas. Čia ir iškyla biomedicininės inžinerijos poreikis – reikia žinoti esamas medicininės srities problemas, įžvelgti potencialias problemas ir susieti su galinčiomis jas išspręsti technologijomis.

„Tokių – plataus požiūrio ir žinių – specialistų trūksta. Juk žmogaus sveikatos išsaugojimo probleminė sritis yra neišsemiama“, – teigia prof. V. Marozas ir priduria, kad jam priimtinas Leonardo da Vinci požiūris, kuris savo pavyzdžiu parodė, kaip gebėjimas sieti skirtingas disciplinas – meną, mokslą, inžineriją bei humanitarinius mokslus ir technologijas – sukuria nuostabias inovacijas. „Jaunimui renkantis profesiją, patarčiau daugiau klausytis vidinio balso, jokiu būdu nesivaikyti madų, ir neklausyti tų, kurie abejoja jų sugebėjimais mokytis pasirinktą specialybę. Svarbu suprasti, kad šiuolaikinio jaunimo dėl senėjančios visuomenės ir ilgėjančios gyvenimo trukmės laukia labai ilgi darbinės veiklos metai. Dabartiniams dvidešimtmečiams gali tekti dirbti ir 50 ar net 60 metų. Todėl ypač svarbu, kad veikla patiktų ir domintų. Reikia skirti pakankamai laiko mokymuisi ir gilinimuisi“, – įsitikinęs prof. V. Marozas.

Pritaikius technologijas – padeda žmonėms

Sudėtingam projektui vykdyti reikia multidisciplininės komandos. „KidneyLife“ projekto komandoje dirba 12 darbuotojų, iš jų 4 doktorantai ir 2 magistrantai. Viena komandos narių – Birutė Paliakaitė dirba projekte nuo pat jo pradžios – jau beveik trejus metus. „Pradėjau dar magistrantūros studijų metu, dirbdama projekto inžiniere–specialiste, tačiau įstojusi į doktorantūrą tapau projekto jaunesniąja mokslo darbuotoja. Projekte prisidedu prie apyranke registruojamo optinio fotopletizmogramos signalo apdorojimo algoritmų vystymo. Naudojant šį biosignalą, siekiame atpažinti gyvybei pavojingas aritmijas, stebėti kraujo spaudimo kitimą paroje. Dirbant „KidneyLife“ projekte, tenka ne tik kurti signalų apdorojimo algoritmus, bet ir tirti jų veikimą, rengti publikacijas žurnalams bei mokslinėms konferencijoms, prisidėti prie patentinių paraiškų bei ataskaitų ruošimo“, – plačiau apie savo dinamišką darbą pasakoja jaunesnioji mokslo darbuotoja. 

Kaip teigia B. Paliakaitė, pirmosios ir antrosios pakopos Biomedicininės inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete ji pasirinko norėdama pritaikyti šiuolaikines technologijas ir taip padėti žmogui. „Projektas „KidneyLife“ sprendžia inkstų ligų pacientams pasireiškiančių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos sutrikimų keliamas problemas, todėl jaučiausi galinti prisijungti prie šio projekto ir taip toliau gilinti savo mokslinių tyrimų įgūdžius, kartu kurdama naudingas žmonėms technologijas“, – sako B. Paliakaitė. Jaunoji tyrėja džiaugiasi, kad dirbant „KidneyLife“ projekte tenka gilinti ne tik konkrečios srities mokslines žinias ir tyrimų įgūdžius, bet ir išmokti dirbti įvairialypėje komandoje, komunikuoti su kitų sričių specialistais, pristatyti atliekamus darbus tiek mokslo, tiek ir plačiajai visuomenei, ieškoti kuriamų technologijų komercializavimo galimybių.

„Dėl šių priežasčių manau, kad įsitraukimas į mokslo projektų vykdymą naudingas tiek tęsiant akademinę karjerą, tiek pasirinkus išbandyti save privačiame sektoriuje“, – įgyjamos patirties kompleksiškumu neabejoja B. Paliakaitė. „KidneyLife“ projektas ne tik įrodo, koks yra svarbus ir reikšmingas yra mokslininkų darbas. Tokie tyrėjai turi galimybę ne tik panaudoti savo žinias, pritaikydami šiuolaikines technologijas, bet ir padėti žmonėms. Gyventojų sveikatos išsaugojimo problematika senstant visuomenei – taps tik aktualesnė, todėl tokių tyrėjų ateityje poreikis – augs.

 

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Sausis 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
28 29 30 31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
22
23
24
25
26
28
29
30
31