BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Ką daryti su socialinių būstų gyventojais: išstumti į užribį ar priimti į bendruomenę?

2020 m. gruodžio 8 d. / Centrinė projektų valdymo agentūra

Du iš trijų lietuvių mano, kad socialinio būsto integravimas yra efektyvesnis būdas socialinio būsto gyventojams nei izoliavimas. Tai rodo naujausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Tiek pat gyventojų (71 proc.) mano, kad socialiniai būstai skiriami skurdžiai gyvenantiems žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių gauna labai mažas pajamas. Likusios dalies nuomone, socialiniuose būstuose gyvena asocialūs asmenys.

Rodoma:

Pasak Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Socialinės apsaugos projektų skyriaus vadovės Vaidos Lisauskienės, gyventojų nuomonė svarbi savivaldybėms formuojant socialinių būstų pirkimo ir jų paskyrimo planus.

„Socialiniuose būstuose visoje Lietuvoje gyvena 11 tūkstančių šeimų. Daugiau negu 10 tūkstančių dar laukia savo eilės. Kai kurios socialinio būsto laukia ištisus metus. O juk mes kalbame apie neįgalius asmenis, senjorus, vienišus žmones, našlaičius“, – sako Vaida Lisauskienė.

Pasak pašnekovės, vien Vilniuje šių metų pradžioje socialinio būsto eilėje laukė per 1800 šeimų. „Vilniaus miesto būsto duomenimis“, per šiuos metus socialiniuose būstuose Vilniuje kol kas apgyvendintos tik 46 šeimos. Toks tempas, anot V. Lisauskienės, yra itin lėtas.

Nuomonei keistis reikia laiko

Naujausio SADM tyrimo duomenimis, socialinių būstų gyventojų problemoms tolerantiškesni žemesnių pajamų ir mažesnių miestelių gyventojai. Tačiau būtent didmiesčiuose yra didžiausias tokių būstų poreikis. Daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc.) Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc.) miestų savivaldybėse.

Socialiniai būstai perkami ir remontuojami miestų miegamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, sostinėje atidžiai žiūrima, kad viename mikrorajone jų nebūtų daugiau negu 5 proc.

„Dėl visuomenės pasipriešinimo įrengti socialinius būstus kartais yra sunku. Reikia pastangų, kad visuomenės nuomonė keistųsi. Žiniasklaidoje dažnai skaitome apie „blogąsias“ gyventojų patirtis, o gerosios istorijos lieka nepastebėtos. Tuo tarpu minėtame SADM tyrime daugiausia gyventojų prisipažino, jog būtent remdamiesi žiniasklaida formuoja savo nuomonę apie socialinių būstų gyventojus“, – sako V. Lisauskienė.

Jos teigimu, šį rudenį CPVA vykdė socialinę kampaniją „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs. Susipažinkime“, kviečiančią susipažinti su socialinių būstų gyventojais. Į visuomenės širdis kampanijos metu bandyta prisibelsti pačių socialinių būstų gyventojų pagalba – pasakotos realių asmenų istorijos, rodyta jų kasdienė buitis, iššūkiai, su kuriais jie susiduria. Kampanijos metu vykdytas ir socialinis eksperimentas: socialinio būsto gyventojomis prisistačiusios žurnalistės fiksavo kaimynų reakcijas. Pastebėta, kad didmiesčių gyventojai jautriai reaguoja į žmonių problemas ir padėti neatsisako.

Prabilę atvirai – neapykantos nesulaukė

Socialinių būstų gyventoji teigia pastebintys gerėjančias tendencijas visuomenėje. CPVA iniciatyvoje dalyvavę socialinių būstų gyventojai teigia, pasakodami apie save susilaukę itin didelio palaikymo tiek iš pažįstamų, tiek iš visai nežinomų žmonių.

„Žmonės, nors ir atsargiai, ėmė rodyti daugiau atjautos ir supratimo. Kalbu apie gydymo ar rūpybos įstaigas, kaimynus. Tikiu, kad kalbėti garsiai apie tai, kad likimas bet kam gali apsunkinti gyvenimą, yra prasminga. Svarbiausia yra nepasiduoti ir išlikti žmogiškam bet kurioje situacijoje“, – sako socialiniame būste gyvenantys ir išsėtine skleroze sergantys sutuoktiniai Rūta ir Vytautas.

Jam antrina ir Oksana Ševeliova, kuri drauge su trimis savo atžalomis daugiau kaip 12 metų gyvena socialiniame būste. Sutikusi pasidalinti savo istorija, moteris, sako, jog sulaukė palaikymo iš artimos aplinkos.

„Gyvenu nepabrėždama fakto, jog mano būstas socialinis – jį stengiuosi puoselėti ir mylėti kaip savo namus. Dauguma net nežinojo visos istorijos, o kai ji pasirodė viešumoje, žmonės nepasmerkė, priešingai – gavome daug gerų žinučių, palaikymo iš mokyklos, vaikų draugų. Nesigailiu, kad atvėriau savo širdį, tikiu, kad tai padeda visuomenei suprasti, jog nuo negandų niekas nėra apsaugotas, o socialinių būstų gyventojų negalima išstumtį į užribį“, – teigia moteris.

CPVA administruoja projektus, kurių metu Europos Sąjungos lėšomis savivaldybės perka ir remontuoja socialinius būstus visoje Lietuvoje. „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs. Susipažinkime“ kampanijos tikslas – skatinti visuomenės toleranciją socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų atžvilgiu. Projektas finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

ES investicijų pagalba kasmet perkami ir remontuojami socialiniai būstai visoje Lietuvoje.

Raktažodžiai: es investicijos

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Sausis 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
28 29 30 31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
22
23
24
25
26
28
29
30
31