BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

ES projekto įgyvendinimo praktinė pusė: nuo finansavimo iki veiklos procesų, orientuotų į rezultatą

2020 m. rugpjūčio 21 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra

Kokius kelius įmonei gali atverti gerai paruoštas projekto, kurį ruošiamasi įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, verslo planas? Nuo sklandžių derybų su banku tariantis dėl dalies projekto finansavimo ar sklandžiai įgyvendinamo projekto įmonės viduje iki teigiamo Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) įvertinimo, kad projektas laimėjo ES investicijų priemonės kvietimo konkursą.

Rodoma:

Kalbinti Alytaus miesto įmonių „Druskininkų Rasa“ ir mašinų gamyklos „Astra“ vadovai pasakoja apie praktinius žingsnius, kurie vienas po kito dedami leidžia nueiti ne visuomet lengvą, bet dažniausiai įmonių lūkesčius viršijantį projekto įgyvendinimo kelią.

Alytaus regiono statistika

Alytaus apskrityje 2014–2020 metų ES finansiniu periodu su LVPA yra pasirašyta 110 sutarčių projektams, kuriems skirtas ES finansavimas, įgyvendinti. Šių sutarčių vertė 67,6 mln. Eur, o ES finansavimas sudaro 29,2 mln. Eur. Dabartiniu ES finansavimo laikotarpiu daugiausia investicijų Alytaus apskritis sulaukė pagal priemones „Regio Invest LT+“ (6,6 mln. Eur), „Eksperimentas“ (4,6 mln. Eur) ir „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ (4,1 mln. Eur).

„LVPA bendradarbiavimo su Alytaus apskritimi patirtis rodo, kad tai yra energinga ir strateginių investicijų aktyviai siekianti apskritis. Pastebime, kad apskrities verslo prašomos ES investicijos yra susijusios su sritimis, kurios dominuoja ir Alytaus apskrities BVP struktūroje, tokiomis kaip apdirbamoji gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla ir kitomis. Taip pat fiksuojame, kad Alytaus apskrityje pirmauja technologijų diegimo  projektai, esame pasirašę 64 sutartis su klientais, o iš ES investicinių fondų yra paskirta 14 mln. Eur šiems projektams įgyvendinti“, – rodiklius komentuoja LVPA direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.

Toliau pagal investavimo kryptis Alytaus apskrityje rikiuojasi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektai. Pagal šią investicijų kryptį su LVPA sudaryta 18 sutarčių, o ES finansavimas siekia 8,8 mln. Eur. Tuo metu šioje apskrityje įgyvendinamiems energetikos projektams skirta 5 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų, o su LVPA pasirašyta 20 sutarčių projektams įgyvendinti. Turizmo sričiai skirtas ES finansavimas siekia 1,4 mln. Eur.

Projektams einant į pabaigą atsiveria pirmieji rezultatai

Pagal ES investicinių fondų programas aktyviai investuoja ne viena Alytaus apskrities įmonė, tarp jų ir „Druskininkų Rasa“ bei „Astra“. „Druskininkų Rasa“ šiuo metu baigia įgyvendinti skaitmeninimo projektą pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ ir jau ėmėsi naujų darbų pagal kitą populiarią ES investicijų priemonę „Dizainas LT“. Nors iki skaitmeninimo projektų pabaigos dar liko atlikti paskutinius darbus, įmonė fiksuoja išaugusį darbo našumą. Naują įrangą įsigijusi „Druskininkų Rasa“ per tą patį laiką gali pagaminti trigubai daugiau produkto, o darbą atlieka vienas žmogus vietoje trijų.

Tuo metu mašinų gamykla „Astra“ pastaruoju metu strategiškai investuoja į MTEP projektus, kuriais kuria naujus gaminius. Bendrovės generalinis direktorius Vaidas Liesionis pamena, kad įmonei pradėjus kreiptis ES finansavimo, jis iš pradžių buvo prašomas „kietiesiems“ projektams, investuojama pagal tokias priemones kaip „Invest LT-2“ „Regio Invest LT+“, „DPT pramonei LT+“ ar kitas. „Kietosios“ priemonės padėjo bendrovei pajudėti iš stagnacijos taško. 2007–2009 metais įmonė investavo daugiau nei 8 mln. Po to penkerius metus buvo atliekamos tik palaikomosios investicijos ir nuo 2015 metų jau su ES struktūrinių fondų lėšomis per penkerius metus vėl investuota daugiau nei 5 mln. Eur. Tačiau svarbiausia, kad šiuo periodu pradėta investuoti ne tik į technologijas, bet ir naujų produktų kūrimą“ – pasakoja V. Liesionis.

Įmonė neseniai baigė įgyvendinti projektą pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, kurio metu taikant 3D projektavimą ir šilumos mainų skaičiavimą sukūrė naujos talpyklos, skirtos fermentuotiems ar termiškai apdorotiems produktams, prototipą. Ateinantį pavasarį „Astra“ taip pat planuoja užbaigti mokslinius tyrimus pagal kitą MTEP projektą, kurio metu kuria maisto produktams skirtą autocisterną iš „Duplex“ plieno. Tikimasi, kad lengvesnė ir žymiai geriau izoliuota, nei šiuo metu yra prieinama rinkoje, autocisterna taps paklausiu įmonės gaminiu. Įmonė teikė paraišką ir taip pat ruošiasi įgyvendinti projektą pagal priemonę „Eksperimentas“.

Nuosavo finansavimo lėšos – iššūkis ar įprasta praktika?

Iki pateikiant paraišką LVPA su siekiu laimėti ES finansavimą, jo siekiančioms bendrovėms tenka apgalvoti įvairius praktinius žingsnius, vienas jų –  kaip suplanuoti nuosavų lėšų dalį, kuri taip pat reikalinga projektui įgyvendinti.

„Druskininkų Rasa“ direktorė Jolita Jolanta Sinevičienė sako, kad ši investicijų dalis planuojama tik tada, kai būsimą projektą patvirtina akcininkai.

„Ruošiame verslo planą, kuris akcininkams patvirtintų, kad projekto mums reikia ir jis leis įgyti pranašumą. Tai yra didelis darbas, reikalaujantis pasirengimo. Kai gauname patvirtinimą, tada pradedame planuoti, kiek projektui galėsime paskirti iš apyvartinių lėšų, o kiek reikės skolintis iš banko. Dažnu atveju mūsų projektus sudaro trys finansavimo šaltiniai: nuosavos, banko lėšos ir ES finansavimas“, – teigia J. J. Sinevičienė.

Palyginimui pašnekovė pateikia projektą, kurį netrukus įmonė įgyvendins pagal „Dizainas LT“ priemonę. Šis projektas, kurio vertė siekia 32,5 tūkst. Eur, 50 proc. bus finansuojamas ES lėšomis, tad likusią dalį įmonė padengs iš savų lėšų. Tuo metu projektas pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ iš viso atsieis 1,6 mln. Eur, ES finansavimas sudaro 590 tūkst. Eur, 25 proc. lėšų pasiskolinta iš banko, o likusi dalis finansuojama pačios įmonės. Anot įmonės „Druskininkų Rasa“ direktorės, įgyvendinant didžiuosius projektus banko suteikiamas finansavimas sudaro iki 30 proc. projektui reikalingų lėšų.

Tuo metu „Astra“ vadovo V. Liesionio manymu, šalies bankai korektiškai vertina ir MTEP t. y. produktų kūrimo projektus, kuriems yra linkę skirti finansavimą, kai išanalizuoja, ar tikrai įmonė sukurs produktą, kuris generuos pridėtinę vertę, ir iš kur bus grąžinamas kreditas. Anot pašnekovo, natūralu, kad prieš sutikdamas suteikti paskolą ES projekto įgyvendinimui, bankas įsigilins į įmonės veiklos modelį ir planuojamus projektus.

„Ką tik su vienu iš bankų pasirašėme projekto pagal priemonę „Eksperimentas“ paskolos sutartį. Kalbėjome su dviem bankais ir abu sutiko skolinti, tad turėjome privalumą rinktis geresnes komercines sąlygas. Abiejuose bankuose pasiūlytas sąlygas laikau normaliomis ir tikrai geresnėmis nei, pavyzdžiui, siūlomas įmonėms Suomijoje“, – vertina V. Liesionis.

Technologijų diegimo projektams „Astra“ taip pat visuomet kreipdavosi banko kredito. Į šiuos projektus, įmonės vadovo manymu, žiūrima dar palankiau, laikoma, kad tai saugios investicijos. V. Liesionio patyrimu, banko apsisprendimą finansuoti palengvina tai, kai įmonė derėtis ateina jau turėdama teigiamą ES priemonę įgyvendinančios institucijos atsakymą.

Finansavimas: ką žinoti dar prieš teikiant paraišką?

Už ES investicijų priemonės „Pramonės skaitmeninimas LT“ įgyvendinimą atsakingos LVPA Verslo produktyvumo projektų skyriaus vedėjos Sigitos Skrebės teigimu, iš ką tik pateiktų paraiškų pagal antrą šios priemonės kvietimą matyti, kad beveik 60 proc. projektų planuojama finansuoti skolintomis lėšomis.

„Tai, kaip noriai bankas sutinka skolinti projekto įgyvendinimui, priklauso nuo įmonės finansinės būklės bei paties planuojamo projekto. Paskolą lengviau gauti ilgai veikiančioms įmonėms nei neseniai įkurtoms, taip pat toms, kurių pardavimų apimtys didesnės. Pasiskolinti lengviau, kai projektas įdomus kreditoriui, kai matomas potencialas. Taigi šiuo atveju verslo vizija bei parengtas verslo planas turi didelę reikšmę“, – sako S. Skrebė.

Pastaruoju metu įmonės gali gauti paskolas su valstybės garantijomis arba lengvatinėmis sąlygomis, todėl svarstant skolinimosi galimybes, svarbu atkreipti dėmesį dėl valstybės pagalbos sumavimo ir ES reglamentų sąlygų taikymo. „Dažnai susiduriame, kad apie šias sąlygas įmonės nežino, joms kyla klausimų. Taip pat imant paskolą dažnu atveju reikalaujama įkeisti turtą. Jei tai yra projekto metu įsigyjamas turtas, bendrovės turi gauti LVPA sutikimą įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą“, – akcentuoja LVPA Verslo produktyvumo projektų skyriaus vedėja.

ES priemonių finansavimo sąlygų aprašuose dažnai numatyta, jog jei pareiškėjo įnašas arba įnašo dalis yra paskola, tai pareiškėjas turi būti sudaręs sutartį gauti paskolą ir pateikęs jos kopiją įgyvendinančiai institucijai ne vėliau kaip iki projekto sutarties pasirašymo. Svarbu, kad projektą pradedanti įgyvendinti įmonė turėtų aiškius ir užtikrintus finansavimo šaltinius, tai yra vienas iš tinkamumo finansuoti reikalavimų.  

Projekto įgyvendinimas – (ne)matoma pusė

Žinia apie tai, kad įmonė laimėjo konkurse ES finansavimui gauti, kiekvienam pareiškėjui yra laukiama, džiugi ir kartu nešanti atsakomybę pasiekti numatytus projekto tikslus ir rezultatus. Projekto vadyboje – daug nematomų, tačiau didelę svarbą turinčių procesų. Tad kaip Alytaus apskrityje veikiančioms įmonėms pavyksta suvaldyti ES projektų įgyvendinimo procesus?

Anot „Druskininkų Rasa“ direktorės J. J. Sinevičienės, darbų pasiskirstymas priklauso nuo projekto apimties. Projektus planuojama įgyvendinti nepriklausomai nuo to, ar bus skiriamos ES lėšos, tad ir ruošiamasi iš anksto. J. J. Sinevičienės teigimu, iš tiesų administracinių procesų padaugėja kartu su ES projektu, tačiau įmonei iki šiol talkindavo konsultacines paslaugas teikiančios įmonės. Kadangi „Druskininkų Rasa“ sukaupusi didelę ES projektų įgyvendinimo patirtį, tai naujausią projektą ruošiasi įvykdyti jau vien įmonės pastangomis.

„Prie kiekvieno projekto dirba jam paskirta komanda. Jei perkame įrangą naujam produktui gaminti, tai projekto vadovu paskiriamas techninio skyriaus darbuotojas. Jei tai projektas, kuriuo bus kuriami nauji dizainai, vadovas yra rinkodaros skyriaus kolega. Šie žmonės tiesiogiai bendrauja su konsultantais, taip pat jie suburia komandas įmonės viduje, kurios ir atsakingos už projektų įgyvendinimą“, – praktika dalijasi J. J. Sinevičienė.

Savo ruožtu V. Liesionis sutinka, kad projekto įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo projekto vadovo. Todėl, anot jo, labai svarbu, kad MTEP projektą kuruojančiam žmogui mokslo sritis nebūtų svetima.

„Be abejo, tokiuose projektuose yra daug nežinomųjų ir kartais sudaryti grafiką su konkrečiais laikotarpiais ir siekiniais sudėtinga. Štai siekinys, kad po mėnesio turi stovėti pastatyta siena yra labai konkretus ir aiškus. Tačiau projektuojant autocisterną įsitikinti, kad iš naujo plieno, kurio dar niekas nenaudojo maisto pramonėje, pavyks korpusą suvirinti su visais taikomais kokybės reikalavimais ir kad suvirinimo siūlė nuo tam tikrų virpesių nesutrūkinės – tai sunkesnis uždavinys“, – palygina „Astra“ direktorius.

Vykdant MTEP arba produktų kūrimo projektus viena po kitos ima lįsti ir naujos mokslinės tematikos, kurias reikia išgvildenti keliaujant link projekto pabaigos. Pasak V. Liesionio, dažnu atveju tai lemia, kad projektas atsieina kiek daugiau nei planuota, tenka paskirti daugiau žmogiškųjų resursų ir daugiau įmonės lėšų. „Apskritai kalbant, naudos iš MTEP projekto įmonės turėtų tikėtis ne anksčiau nei po dviejų ar net ketverių metų nuo projekto vykdymo pradžios. Visgi neseniai įmonės baigtas MTEP projektas, kurio metu taikant 3D projektavimą ir šilumos mainų skaičiavimą sukurtas naujos talpyklos, skirtos fermentuotiems ar termiškai apdorotiems produktams, prototipas, naudos davė anksčiau nei tikėjomės. Projekto metu įgytos naujos žinos leido reikšmingai pagerinti jau šių metų pirmojo pusmečio rezultatus, nes dar tyrimų metu buvo imtasi realių komercinių talpyklų projektų fermentuotiems produktams gaminti. Įmonės apyvarta ūgtelėjo 12,2 proc., o pelningumas pasiekė 14,3 proc.“ – teigia V. Liesionis.

Kalbintų pašnekovų įsitikinimu, projektais sukurta vertė galiausiai atperka darbo sąnaudas, o tiek mažos, tiek didelės apimties projektai, įgyvendinti su ES investicijomis, atneša ne tik finansinius rezultatus, bet kartu tampa komandai galimybe plėsti akiratį ar semtis naujų žinių.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Lapkritis 2020
Pr An Tr Ke Pe Še Se
26 27 28 29 30 31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
01 02 03 04 05 06