BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

ES investicijos energetikoje ir tvarios aplinkos kūrime: AEI reikšmė ir ambicingi ateities tikslai

2020 m. birželio 22 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra
Rodoma:

Dviejų stambių ES investicijų priemonių, pagal kurias skatintos inovacijos energetikos ir tvarios aplinko kūrimo srityse, rezultatai rodo, jog atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) šiuo metu yra viena reikšmingiausių energetikos sričių, turinti didelį potencialą. Svarbus ir išmanumo energetikoje stiprinimas, suteikiantis plačias galimybes efektyvinti energijos vartojimą.

Prioritetai – siekiant šalies ir viso pasaulio gerovės

Priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“ buvo vykdomos praeitą ES ilgalaikę 2014-2020 metų finansinę perspektyvą. Priemonių tikslas buvo skatinti įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus mokslinius tyrimus ir  eksperimentinę plėtrą (MTEP), taip pat paskatinti įmonių plėtrą darant šias investicijas.

Pirmiausiai, norėdamos gauti finansavimą iš ES fondų šešeriems metams, ES narės įsipareigojo parengti Sumanios specializacijos strategijas. Jose kiekviena šalis numatė savo šalies MTEP bei inovacijų raidos kryptis ir prioritetus – nustatė, į kurias mokslo ir technologijų sritis sieks investuoti, kad jos atneštų kuo daugiau ekonominės naudos Lietuvai, Europai, pasauliui.

Vienas iš esminių keliamų reikalavimų buvo glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kuris ir išgrynino perspektyviausias kryptis. Išryškėjo tokios temos, kaip sumaniosios sistemos, sumanieji pastatai bei sumanieji miestai, inovatyvūs elektros generatoriai, biomasė ir atliekos, naudojamos energetikoje siekiant tausoti aplinką. Ir, žinoma, saulės energetika. Gerasis mokslo pavyzdys – tai Kauno technologijos universiteto ir vokiečių mokslininkai, kartu kuriantys tandeminius saulės elementus, kuri pasiekė naują efektyvumo rekordą – jų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Be to, paminėtina ne tik bendrovė „Ignitis group“, bet ir verslo įmonės, kaip „Modus group“ ir „Sinergija LT“, kurios sėkmingai įgyvendina saulės energijos projektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Siekiant vykdyti ES ir konkrečiai Lietuvai keliamus uždavinius, buvo sukurti šių programų finansavimo projektai: „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“. Energetika ir tvari aplinka tapo viena iš sumanios specializacijos krypčių. Po šios krypties pavadinimu slypi tokie iššūkiai, kaip taupus ir efektyvus energijos vartojimas, energijos perdavimo ir tiekimo tinklų modernizavimas, energijos gamybos šaltinių diversifikavimas, neigiamo energetikos poveikio aplinkai mažinimas. Vienas svarbiausių prioritetų – mažai energijos naudojantys pastatai su AEI. Administruodami šias ES investicijų priemones, dėjome pastangas kuo geriau įgyvendinti šiose srityse Lietuvai keliamus tikslus ir padėti verslui diegti tvarios ateities kūrimui reikalingas naujoves“, – sakė LVPA direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.

Statistikoje lyderiauja AEI

LVPA priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ administravo nuo 2016 m., o „Eksperimentą“ – nuo 2019 m. Pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ daugiausiai paraiškų sulaukta iš didmiesčių, o pagal priemonę „Eksperimentas“ – jau iš regionų, net neskaitant to, kad antrasis „Eksperimento“ šaukimas buvo tik regionams. 

Energetika ir tvari aplinka, kaip viena iš šių priemonių krypčių, pagal skiriamo finansavimo apimtis ir pareiškėjų susidomėjimą įsitaisė maždaug per vidurį.

Per keturis „Intelekto“ kvietimus šioje srityje gautos 58 paraiškos ES investicijoms gauti, finansavimas skirtas – 26-ioms. Per du „Eksperimento“ kvietimus“ gautos 25-ios paraiškos, finansavimas skiriamas – 9-ioms (be įtrauktų į rezervinį sąrašą projektų). Pagal priemonę „Intelektas“ projektams skirta per 15 mln. eurų ES investicijų, pagal priemonę „Eksperimentas“ – 8,7 mln. eurų (be įtrauktų į rezervinį sąrašą projektų).

„Palyginus abiejų priemonių – „Intelekto“ ir „Eksperimento“ – kvietimus teikti paraiškas, energetikos ir tvarios aplinkos srityje matyti, jog pagal priemonę „Intelektas“ buvo pateikta daugiau projektų. Tačiau nereikia pamiršti, kad jis tęsėsi nuo 2016 m. iki 2019 m., o „Eksperimentas“ buvo „paleistas“ tik 2019 m. Kaip matyti iš pateiktos statistikos, ir finansavimas pagal priemonę „Intelektas“ buvo ženkliai didesnis“, – komentavo LVPA ekspertas Algirdas Vaidotas.

Pagal priemonę „Intelektas“ buvo gautos 33 paraiškos išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemų srityje; 12 paraiškų – energijos ir kuro gamybos naudojant biomasę ar atliekas, atliekų apdorojimo, saugojimo ir šalinimo srityje; 10 paraiškų – saulės energijos įrenginių bei jų panaudojimo elektros, šilumos ir vėsos gamybai technologijų srityje; 5 paraiškos – išmaniųjų pastatų kūrimo ir naudojimo technologijos – skaitmeninės mažaenergės statybos srityje. 

Pagal priemonę „Eksperimentas“ 12 paraiškų gauta atsinaujinančiųjų biomasės ir saulės energijos išteklių panaudojimo ir atliekų perdirbimo energijai gauti plėtros srityje; 10 paraiškų – esamų ir naujų galutinių vartotojų poreikių tenkinimo, energijos vartojimo efektyvumo, išmanumo stiprinimo srityje; 2 paraiškos – paskirstytojo ir centralizuoto generavimo, tinklų ir efektyvaus energijos vartojimo sistemos sąveikumo stiprinimo srityje.

Pagal priemonę „Eksperimentas“, atsinaujinančiųjų biomasės ir saulės energijos išteklių panaudojimo ir atliekų perdirbimo energijai gauti plėtros projektams skirtas 6,4 mln. eurų finansavimas (3,1 mln. eurų – įtraukti į rezervinį sąrašą projektai). Esamų ir naujų galutinių vartotojų poreikių tenkinimo, energijos vartojimo efektyvumo, išmanumo stiprinimo srities projektams skiriamas 1,4 mln. eurų finansavimas (2,7 mln. eurų – įtraukti į rezervinį sąrašą projektai). Paskirstytojo ir centralizuoto generavimo, tinklų ir efektyvaus energijos vartojimo sistemos sąveikumo stiprinimo projektai įtraukti į rezervinį sąrašą – 0,5 mln. eurų finansavimas.

Apibendrinant abiejų priemonių administravimo patirtį, gerus rezultatus iliustruoja sėkmingai vykdomi projektai. A. Vaidoto teigimu, iš sėkmingiausių vykdytų projektų paminėtinas bendrovės „Axioma Metering“ kartu su Lietuvos Energetikos institutu vykdytas projektas, kurio metu sukurtas kompleksinis sprendinys - išmani energijos vartojimo efektyvumo vertinimo, apskaitos ir valdymo sistema. Projektui skirta per pusė milijono eurų. Taip pat bendrovės „Elgama-elektronika“ projektas, kurio tikslas sukurti aukšto tikslumo išmanųjį industrinį elektros energijos skaitiklį. Išmaniosios energijos apskaitos sistemos bei išmanieji tinklai yra tiesiogiai susiję su energijos vartojimo efektyvumo bei tiekimo patikimumo didinimu ir šiuo metu yra sparčiausiai augantis energijos perdavimo infrastruktūros rinkos segmentas. Projektui skirta 265 tūkst. eurų.

Bus siekiama dar ambicingesnių tikslų

Taigi, kaip rodo statistika ir pareiškėjų susidomėjimas, viena reikšmingiausių sričių šiuo metu yra AEI.

„Atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus, Lietuvos įgyvendinamas strategijas, planus bei gautas pamokas, susietas su pandemijos įtaka ekonomikai, dabartiniu metu yra smarkiai padidėjusi AEI gamybos paklausa – tiek versle, tiek gyventojų sektoriuje. Šiuo metu žaliąją elektros energiją savo poreikiams naudojančių gaminančių vartotojų skaičius perkopė 5300, o gegužės mėnesį per savaitę buvo prijungiama vidutiniškai 125 gaminantys vartotojai. Todėl Vyriausybė, o kartu ir LVPA deda visas pastangas skatinti energijos gamybą iš AEI“, – teigė LVPA vadovas A. Pautienius-Želvys.

Ateities perspektyva rodo ir galimą spartų neutralaus poveikio aplinkai tikslų siekimą. Preliminariai vertinant „Eksperimento“ paraiškas, anot LVPA eksperto A. Vaidoto, susidaro pozityvus įspūdis, jog sumanaus, nulinės emisijos namo sukūrimas yra įmanomas jau iki 2021 metų pabaigos. 

Kaip teigia Europos aplinkos agentūra (EEA), imant visas ES ūkio šakas, didžiausia aplinkos teršėja yra energetika: iki šiol solidžiausią elektros energijos dalį pagamina elektrinės, deginančios itin taršų iškastinį kurą: anglį, degiuosius skalūnus, mazutą ar dujas, t.y. tuos išteklius, kurie neatsinaujina. 

Dėl šių priežasčių pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama elektros gamybai iš daug švaresnių saulės, vėjo, bangų mūšos ir kitokių atsinaujinančių išteklių. Kol kas šioje srityje lyderiauja Kinija, kurioje 2018 m. bendra atsinaujinančius išteklius naudojančių jėgainių (be hidroenergijos) instaliuota galia siekė 373 GW. Pagal elektrinių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, galią iš ES šalių pirmavo Vokietija (113,8 GW). 

Tačiau iš švarių šaltinių pagamintos elektros apimtys ES auga ir perspektyvoje dar augs. Siekiama, kad Europa taptų atsinaujinančių energijos šaltinių lydere. Šių ketinimų rimtumą liudija ir ES šalių lyderių (išskyrus Lenkiją) susitarimas iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. 

Jau turime ir realių pasiekimų. Itin dideliu švaresnės elektros suvartojimu Europos Sąjungoje šiuo metu pasižymi Vokietija, Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, Prancūzija. 2017 m. atsinaujinančioji energija sudarė 17,5 proc. visos Europos Sąjungoje suvartotos energijos. Lietuva taip pat didina švarios elektros energijos dalį. Jei 2007 m. ji sudarė tik 4,7 proc., tai 2016 m. ši dalis pasiekė 16,8 proc. Bene daugiausiai augo elektros energijos gamyba iš saulės. Jei 2012 m. saulės elektros Lietuvoje pagaminta tik 2 GWh, tai 2018 m. net 40 kartų daugiau. 

Kaip prognozuoja tarptautiniai ekspertai, 2025 m. atsinaujinančios energijos rinkos dydis pasieks 2,15 trln. JAV dolerių. Tai puiki proga šio pyrago dalybose sudalyvauti ir Lietuvos įmonėms ir mokslo įstaigoms, kurios jau dirba ar ketina dirbti su atsinaujinančių išteklių energetikos vystymo projektais. AEI naudojimą ir nulinės emisijos ekonomikos kūrimą skatinančios ir priemonės ir toliau bus labai svarbios viešajam sektoriui kartu su verslu siekiant įgyvendinti keliamus tikslus.

Plačiau apie visa tai bus kalbama birželio 23 d. 10:30 val. LVPA organizuojamame pirmajame internetiniame seminare iš serijos, skirtos aptarti agentūros administruotų priemonių „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ rezultatus. Seminaras nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Rugsėjis 2020
Pr An Tr Ke Pe Še Se
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
18
19
20
21
23
24
25
26
27
28
29
30
01 02 03 04